Polietileno plėvelės vamzdis, lietaus vandeniui nuvesti nuo latakų, skersmuo 13cm, 50m ALTDRAIN

Lietaus trapas – tai elementas, skirtas surinkti vandenį iš tam tikro paviršiaus (stogo, terasos, aikštelės, balkonų) ir nuvesti jį į lietaus nuotekų sistemą arba drenažą. Trapai dažniausiai montuojami:

• plokščiuose stoguose – surenka vandenį iš dangos ir per vamzdžius nuveda į nuotekų tinklą ar drenažą;
• terasose, balkonų aikštelėse – surenka vandenį nuo grindų paviršiaus;
• kiemo dangose – kaip taškiniai vandens surinkimo taškai.

Lietaus latakai (pakabinami ar paslėpti) surenka vandenį nuo šlaitinių stogų kraštų ir nukreipia jį iki nuleidžiamųjų vamzdžių, o trapai dažniausiai naudojami ten, kur vanduo nubėga į vieną tašką ir turi būti surenkamas vertikaliai žemyn.

Pagal paskirtį ir montavimo vietą dažniausiai skiriami:

• Stogo lietaus trapai – skirti plokštiems ar mažo nuolydžio stogams; turi specialius flanšus ir tarpinimo elementus sandariam jungimui su stogo danga;
• Kiemo ir aikštelių trapai – montuojami lauke grindinio ar betono dangoje, surenka vandenį iš paviršiaus ir nukreipia į vamzdyną arba surinkimo šulinį;
• Terasos ir balkonų trapai – mažesnio dydžio, pritaikyti hidroizoliacijos sluoksniui ir apdailai (plytelėms, dailylentėms ir pan.).

Konkretaus tipo pasirinkimas priklauso nuo to, iš kurio paviršiaus renkamas vanduo ir kokia danga ten įrengta.

Trapų diametras ir pralaidumas parenkami pagal:

• stogo, terasos ar aikštelės plotą;
• vidutinį ir didžiausią numatomą kritulių intensyvumą;
• prisijungiančių trapų skaičių ir atstumus iki magistralinio vamzdžio.

Praktikoje dažnai naudojami pajungimo diametrai yra DN75, DN90, DN100 ir daugiau. Kuo didesnis diametras ir geriau suprojektuotas grotelės/geometrija, tuo didesnį vandens kiekį trapas gali praleisti. Tikslesnį pralaidumo poreikį turėtų numatyti projektuotojas.

Medžiagos parinkimas priklauso nuo apkrovų ir naudojimo sąlygų:

• Plastikiniai trapai – dažnai naudojami gyvenamuosiuose objektuose, terasose, sodybose, kur apkrovos vidutinės; jie atsparūs korozijai, lengvesni, lengviau montuojami;
• Trapai su ketaus ar metalinėmis grotelėmis – tinkami vietoms, kur numatomos didelės mechaninės apkrovos (automobiliai, sunkesnė technika), taip pat ten, kur svarbus atsparumas vandalizmui;
• Kombinuoti sprendimai – plastikinis korpusas su metaline grotele.

Svarbu pasirinkti tokią trapų apkrovų klasę, kuri atitiktų realų naudojimą (pėsčiųjų zona, lengvųjų automobilių, sunkiojo transporto judėjimas).

Lietaus vandens rinktuvai – tai surinkimo šuliniai ar talpos, į kuriuos suteka vanduo iš trapų, latakų ar paviršinių latakų. Jie gali atlikti kelias funkcijas:

• tarpinio surinkimo – prieš nuvedant vandenį į bendrą lietaus nuotekų tinklą;
• infiltracijos – kai iš rinktuvo vanduo palaipsniui infiltruojasi į gruntą;
• kaupimo – kai lietaus vanduo naudojamas laistymui ar kitiems ūkio poreikiams.

Rinktuvų dydis ir tipas parenkamas pagal surenkamo vandens kiekį ir pasirinktą nuvedimo ar panaudojimo būdą.

Trapų skaičius priklauso nuo paviršiaus ploto, nuolydžių ir kritulių intensyvumo. Bendri principai:

• dideliems plokštiems stogams trapai dažnai išdėstomi keliose vietose, atsižvelgiant į nuolydžio kryptis – kad vanduo nesikauptų viename taške;
• individualių namų terasoms ar mažesnėms aikštelėms paprastai pakanka kelių trapų, įrengtų žemiausiose vietose;
• projektiniuose sprendiniuose naudojamos formulės ir klimatinių duomenų lentelės, kurios padeda tiksliai suskaičiuoti reikiamą trapų kiekį ir jų pralaidumą.

Jei abejojama, verta papildomai pasikonsultuoti su projektuotoju, kad būtų išvengta stovinčio vandens ir užliejimo rizikos.

Tai priklauso nuo konkretaus objekto sprendimo ir galiojančių reikalavimų:

• miesto sklypuose dažnai numatomas prisijungimas prie centralizuotos lietaus kanalizacijos, jei tokia yra;
• priemiesčiuose ar individualiuose sklypuose dažnai įrengiami infiltraciniai šuliniai ar infiltracijos laukai, kur vanduo palaipsniui susigeria į gruntą;
• kai kuriais atvejais dalis lietaus vandens nukreipiama į surinkimo talpas laistymui.

Lietaus vandens prijungimas į buitinių nuotekų sistemą paprastai nerekomenduojamas ir dažnai yra draudžiamas – tai didina apkrovą valymo įrenginiams ar tinklams.

Lietaus trapas yra jautri vieta hidroizoliacijos požiūriu, todėl svarbu:

• naudoti trapą su atitinkamu flanšu, pritaikytu konkrečiai dangos ir hidroizoliacijos sistemai (bituminė, PVC, EPDM, skysta danga ir pan.);
• hidroizoliacijos sluoksnį kruopščiai sujungti su trapu pagal gamintojo instrukcijas (priklijuoti, privirinti, prispausti specialiu žiedu);
• numatyti reikiamą nuolydį link trapo, kad vanduo nestovėtų aplink.

Neteisingai įrengtas mazgas gali tapti pagrindine stogo ar terasos pratekėjimų vieta, todėl šį etapą dažnai patikima patyrusiems montuotojams.

Taip, daugeliu atvejų rekomenduojama naudoti apsauginius elementus:

• grotelės neleidžia didelėms šiukšlėms, lapams, šakoms patekti į vamzdyną;
• kai kurie trapai turi integruotus krepšelius ar sietelius, kuriuos galima lengvai išimti ir išvalyti;
• tai padeda sumažinti užsikimšimo riziką ir palengvina priežiūrą.

Vis tik reikia nepamiršti periodiškai išvalyti grotas ir krepšelius, ypač rudenį ir po stiprių liūčių.

Pagrindiniai priežiūros veiksmai:

• reguliariai apžiūrėti trapus ir groteles – pašalinti lapus, šiukšles, susikaupusį purvą;
• patikrinti rinktuvų (surinkimo šulinių) dugną – jei prisikaupė dumblo ar smėlio, išvalyti;
• po stiprių liūčių ar pavasarinio sniego tirpsmo įvertinti, ar vanduo laisvai nuteka ir nesusidaro balos;
• esant poreikiui atlikti vamzdynų praplovimą.

Reguliari, bet paprasta priežiūra leidžia išvengti užsikimšimų ir brangių remonto darbų.

Lietaus trapų ir rinktuvų užšalimo rizika priklauso nuo jų vietos ir gylio:

• išoriniai trapai ir paviršiniai surinkimo taškai gali apledėti, jei vanduo neužtektinai greitai nuteka – ypač jei nuolydžiai nepakankami;
• gilesniuose šuliniuose ir vamzdynuose vanduo dažniausiai neužšąla, jei įrengimo gylis atitinka rekomendacijas.

Siekiant sumažinti riziką, svarbu teisingai suprojektuoti nuolydžius, vengti „kišenių“, kuriose užsistovi vanduo, ir užtikrinti, kad trapai nebūtų užkimšti.

Kai kuriais atvejais lietaus trapai jungiami į drenažo sistemą, tačiau tai turi būti numatyta projekte. Reikia įvertinti:

• ar drenažo vamzdžiai ir filtraciniai sluoksniai sugebės priimti papildomą lietaus vandens kiekį;
• ar nebus rizikos, kad drenažo sistema bus perkrauta ir vanduo grįš atgal;
• ar tokia schema atitinka vietos techninius ir teisės aktų reikalavimus.

Jei drenažas jau apkrautas gruntiniu vandeniu, lietaus trapus į jį jungti gali būti neefektyvu.

Individualiems objektams svarbiausia atsižvelgti į:

• stogo tipą (plokščias ar šlaitinis), terasų ir aikštelių plotus;
• ar planuojama lietaus vandenį tiesiog nuvesti, infiltruoti ar kaupti panaudojimui;
• grunto tipą ir reljefą – kur natūraliai bėga vanduo;
• planuojamas apkrovas (pėsčiųjų zona, lengvieji automobiliai, retkarčiais sunkesnė technika).

Pagal tai parenkami trapų tipai (stogo, kiemo, terasos), jų diametrai ir rinktuvų talpos, o konkrečius sprendinius patartina derinti su projektuotoju arba patyrusiu montuotoju.

1). Įsivardinkite, kokius paviršius reikia nusausinti

• Tik plokščią stogą, ant kurio kaupiasi vanduo;
• Terasą, balkoną ar lodžiją;
• Kiemo aikštelę, įvažiavimą, automobilių stovėjimo vietą;
• Visą šių paviršių kombinaciją.

Nuo to priklausys, kokių tipų trapų (stogo, terasos, kiemo) reikės ir kiek vandens jie turės surinkti.

2). Įvertinkite apkrovas ir pasirinkite atitinkamą trapų ir grotelių klasę

• Tik pėsčiųjų zona (takeliai, terasos) – pakanka lengvesnių apkrovų klasės sprendimų;
• Įvažiavimas lengviesiems automobiliams – reikalingi trapai ir grotelės, pritaikyti transporto apkrovoms;
• Sunkesnė technika (kiemas, ūkinės aikštelės) – būtini didesnės apkrovų klasės produktai.

Gamintojai dažniausiai nurodo apkrovų klases, todėl rinkdamiesi atkreipkite dėmesį, ar jos atitinka realų naudojimą.

3). Nuspręskite, kur bus nuvedamas surinktas vanduo

• Į centralizuotą lietaus kanalizaciją (jei yra tokia galimybė);
• Į infiltracinį šulinį ar lauką – kai norima vandenį grąžinti į gruntą sklypo ribose;
• Į surinkimo talpą – jei planuojamas lietaus vandens naudojimas laistymui.

Nuo pasirinkto nuvedimo būdo priklausys rinktuvų tipas, jų talpa ir jungčių skersmenys.

4). Suderinkite trapų tipą su danga ir hidroizoliacija

• Plokščiam stogui – rinkitės trapus, turinčius tinkamus flanšus ir priedus konkrečiai stogo dangos sistemai;
• Terasoms su plytelėmis – naudokite trapus, suderinamus su plytelių aukščiu ir hidroizoliacijos sluoksniu;
• Balkonams ir lodžijoms – dažnai reikalingi kompaktiški trapai su vertikaliu arba horizontaliu pajungimu.

Svarbu, kad trapas „dirbtų“ kartu su visa dangos ir hidroizoliacijos sistema, o ne būtų įterptas kaip atskiras elementas.

5). Pasidarykite medžiagų sąrašą prieš užsakant

Kad montavimo metu nepritrūktumėte detalių, verta iš anksto susirašyti:

• kiek ir kokio tipo trapų reikės (stogo, terasos, kiemo);
• kokių diametrų jungčių ir vamzdžių prireiks;
• kiek ir kokių rinktuvų (surinkimo šulinių) reikalinga;
• ar reikalingos papildomos grotelės, krepšeliai nuo lapų, reviziniai elementai.

Turėdami konkretų sąrašą, lengviau suderinsite lietaus trapų ir rinktuvų kategorijos prekes su likusiais lietaus nuotekų sistemos elementais.