Difuzoriai, grotelės

Difuzorius – tai oro paskirstymo elementas, kuris ne tik „uždengia“ ortakio angą, bet ir formuoja oro srautą patalpoje. Jis padeda paskirstyti tiekiamą ar ištraukiamą orą tolygiai, sumažinti skersvėjus ir triukšmą.

Pagrindiniai skirtumai nuo paprastos ventiliacijos grotelės:

• difuzorius dažnai turi specialią geometriją (žiedus, lameles, plyšius), dėl kurios oras pasiskirsto tolygiau ir toliau nuo paties taško;
• dalis difuzorių leidžia reguliuoti oro srauto kiekį ir kryptį;
• dizainas dažnai pritaikytas modernioms interjero tendencijoms (priglaistomi, nematomi rėmai, spalvų pasirinkimas).

Grotelės labiau atlieka apsauginę ir dekoratyvinę funkciją, o difuzoriai – pilnavertį oro paskirstymo vaidmenį.

Vėdinimo sistemose dažniausiai sutinkami šie difuzorių tipai:

• Apvalūs difuzoriai – klasikinis sprendimas, tinkamas daugumai gyvenamųjų ir komercinių patalpų; dažnai montuojami lubose tiekiamam ar ištraukiamam orui;
• Kvadratiniai difuzoriai – vizualiai dera su tiesiomis lubų linijomis, dažnai pasirenkami dėl dizaino;

-Linijiniai (plyšiniai) difuzoriai – siauri ilgi plyšiniai elementai, kurie gali būti integruojami į lubų ar sienų linijas; ypač tinka moderniems interjerams;

• Difuzoriai įtempiamoms luboms – specialios konstrukcijos, leidžiančios tvarkingai integruoti difuzorių į įtempiamą lubų plėvelę;
• Potinkiniai, priglaistomi difuzoriai – montuojami į gipskartonio lubas, po užglaistymo ir dažymo matosi tik plyšys ar minimalus paviršius.

Konkretaus tipo pasirinkimas priklauso nuo vėdinimo projekto ir interjero sprendinių.

Difuzoriaus pajungimo diametras paprastai derinamas su ortakių sistema ir numatytu oro kiekiu. Praktikoje:

• 100 mm – dažnai naudojamas mažesnėms patalpoms (maži kambariai, WC, vonios, sandėliukai), kai oro srautai nedideli;
• 125 mm – vienas populiariausių diametrų gyvenamuosiuose namuose ir butuose, tinkamas daugumai kambarių;
• 160 mm ir daugiau – naudojami didesnėms patalpoms, kur reikia didelių oro kiekių (svetainės, biurai, komercinės erdvės).

Tikslius diametrus ir difuzorių skaičių turėtų nurodyti vėdinimo projektas – jis paremtas skaičiavimais, kiek kubinių metrų oro per valandą reikia kiekvienai patalpai.

Dauguma modernių difuzorių yra universalūs – juos galima naudoti tiek oro tiekimui, tiek ištraukimui. Svarbu tik:

• teisingai juos sureguliuoti (jei yra sklendės ar kryptį formuojančios dalys);
• parinkti tinkamą jų kiekį ir išdėstymą patalpoje;
• laikytis gamintojo nurodymų dėl rekomenduojamų oro srautų.

Projekte dažnai nurodoma, kuris difuzorius konkrečioje patalpoje bus tiekimo, o kuris – ištraukimo, tačiau pats gaminys gali būti tas pats.

Priglaistomi (potinkiniai) difuzoriai:

• montuojami į gipskartonio lubas ar sienas taip, kad po užglaistymo ir dažymo matytųsi tik plyšys ar nedidelis paviršius;
• dažomi tais pačiais dažais kaip ir lubos/siena – praktiškai „ištirpsta“ interjere;
• dažnai reikalauja tikslesnio montavimo, suderinimo su apdailininkais ir specialių montavimo dėžučių.

Paviršiniai difuzoriai matomi kaip atskiras elementas, tvirtinami prie lubų plokštumos. Jie paprasčiau montuojami ir lengviau keičiami, tačiau labiau matomi vizualiai.

COANDA efektas – tai reiškinys, kai oro srautas „prilimpa“ prie lubų paviršiaus ir sklinda jomis toliau, nei išpūstas tiesiai į patalpą. Difuzoriai, suprojektuoti taip, kad pasinaudotų COANDA efektu:

• leidžia tiekti orą komfortiškiau – jis „nuslysta“ lubomis ir palaipsniui pasiskirsto patalpoje;
• sumažina tiesioginius skersvėjus ir šalto oro „kritimą“ ant žmonių;
• ypač tinka, kai tiekiamas žemesnės temperatūros oras (pvz., iš rekuperatoriaus žiemą).

Tokie difuzoriai dažnai pasirenkami moderniuose interjeruose, kur svarbus ne tik estetinis vaizdas, bet ir aukštas komforto lygis.

Difuzoriaus vieta priklauso nuo:

• vėdinimo projekto – ortakių trasų ir oro kiekių;
• patalpos formos ir baldų išdėstymo;
• langų, durų ir kitų atvirų zonų.

Dažniausiai:

• tiekimo difuzoriai montuojami lubose, dažnai arčiau išorinės sienos ar langų zonos, kad kompensuotų šaltą paviršių;
• ištraukimo difuzoriai gali būti montuojami arčiau patalpos centro ar san. mazgų zonoje.

Svarbiausia – vengti situacijų, kai oro srautas tiesiogiai „pučia“ į žmogų nuolat, pavyzdžiui, tiesiai virš darbo vietos ar lovos.

Taip, yra specialiai įtempiamoms luboms pritaikyti difuzoriai ir montavimo elementai. Renkantis tokius sprendimus reikia:

• naudoti tam skirtas montavimo dėžutes ar žiedus, kurie perima apkrovas nuo plėvelės;
• laikytis gamintojo rekomendacijų dėl skylės diametro ir tvirtinimo;
• suplanuoti difuzorių vietas dar prieš montuojant įtempiamas lubas.

Netinkamai parinkti elementai gali deformuoti plėvelę arba sukelti neestetinį vaizdą, todėl verta rinktis sprendimus, kurie aiškiai pažymėti kaip skirti įtempiamoms luboms.

Daugelį priglaistomų ir potinkinių difuzorių galima dažyti kartu su lubomis ar siena, jei gamintojas tai numatęs:

• priglaistomi modeliai dažnai specialiai skirti dažymui vandens pagrindo dažais;
• svarbu prieš dažant nuimti apsaugines plėveles ir laikytis nurodytų dažų tipų;
• nerekomenduojama užtepti per storą dažų sluoksnį, kad nepasikeistų plyšio geometrija ar nesumažėtų pratekėjimo zona.

Klasikinių metalinių ar plastikinių difuzorių dažymas priklauso nuo paviršiaus ir dažų suderinamumo – tai reikia tikrinti gamintojo rekomendacijose.

Kiekvienas difuzorius turi gamintojo pateiktus techninius duomenis:

• rekomenduojamą oro srautų diapazoną (m³/h);
• triukšmo lygį prie tam tikrų srautų;
• slėgio nuostolius.

Jei per difuzorių „pervaromas“ per didelis oro srautas, jis gali veikti triukšmingai ir sukelti skersvėjus. Todėl vėdinimo projekte parenkami tokie difuzoriai ir jų kiekis, kad kiekvienas dirbtų savo optimaliame diapazone.

Dalis difuzorių turi integruotas sklendes ar reguliavimo elementus, leidžiančius sumažinti arba padidinti per juos praeinantį oro kiekį. Tačiau:

• tokia sklendė patogi smulkiam srauto koregavimui ir komforto reguliavimui;
• pilnam sistemos balansavimui dažniausiai naudojamos atskiros balansavimo sklendės ortakiuose, prie kolektorių ar stovų;
• jei visas balansavimas paliekamas tik difuzoriuose, gali būti sunku tiksliai reguliuoti visos sistemos darbą.

Optimalu – turėti bazinį balansavimą ortakiuose ir tikslinti jį per difuzorių reguliavimą.

Taip, difuzorius periodiškai reikėtų valyti, ypač ištraukimo zonose (virtuvė, vonia, WC):

• nuo paviršiaus nuvalyti dulkes, riebalus ir kitus nešvarumus;
• jei konstrukcija leidžia, nuimti difuzoriaus matomą dalį ir atsargiai išvalyti vidų;
• vengti agresyvių cheminių priemonių, jei gamintojas to nerekomenduoja.

Reguliari priežiūra padeda išlaikyti projektinį oro srautą ir estetišką išvaizdą.

Taip, dažnai didesnėse patalpose (svetainės, biurai, konferencijų salės) montuojami keli difużoriai:

• taip pasiekiamas tolygesnis oro paskirstymas;
• per kiekvieną difuzorių tiekiama mažiau oro, todėl sumažėja triukšmo ir skersvėjų rizika;
• lengviau prisitaikyti prie patalpos formos ir baldų išdėstymo.

Kiekis ir išdėstymas turi būti numatyti projekte – spontaniškai „pridėjus“ difuzorių, reikia perbalansuoti visą sistemą.

1). Atsakykite sau – kokio tipo patalpoms ir kokiai sistemai renkatės difuzorius

• Gyvenamajam būstui (butas, namas) – dažniausiai kalbame apie rekuperacinę vėdinimo sistemą su lanksčiais ortakiais.
• Biurui ar komercinėms patalpoms – gali būti didesni oro kiekiai, aukštesnės lubos, daugiau difuzorių vienoje erdvėje.
• Specialioms patalpoms (konferencijų salės, sporto klubai ir pan.) – dažnai reikalingas detalesnis projektinis sprendimas.

Nuo objekto tipo priklauso difuzorių dydžiai, skaičius ir išdėstymas.

2). Nuspręskite dėl estetikos – matomi ar maksimaliai „nematomi“ sprendimai

• Jei norite, kad interjere difuzoriai būtų minimaliai matomi – rinkitės priglaistomus, linijinius arba specialius modelius, kurie dažomi kartu su lubomis.
• Jei prioritetаs – paprastumas ir lengvas aptarnavimas – galima rinktis klasikinio dizaino paviršinius apvalius ar kvadratinius difuzorius.
• Įtempiamoms luboms – naudokite tam skirtus difuzorius ir montavimo elementus.

Interjero stilistika dažnai nulemia, kokio tipo difuzoriai bus patraukliausi.

3). Suderinkite pajungimo diametrą su ortakių sistema

• Patikrinkite, kokio diametro ortakiai atvesti į patalpas (100, 125, 160 mm ir pan.).
• Rinkitės difuzorius su tokiu pačiu pajungimo diametru, kad išvengtumėte perteklinių perėjimų.
• Jei planuojamas COANDA efektą turintis priglaistomas difuzorius, atkreipkite dėmesį į gamintojo nurodytus rekomenduojamus oro srautus ir diametrus.

StatybųTurgus.lt asortimente prie difuzorių paprastai aiškiai nurodomas pajungimo diametras ir rekomenduojami oro srautai – tai padeda greičiau apsispręsti.

4). Įvertinkite oro srautus ir patalpos paskirtį

• Miegamiesiems, vaikų kambariams, kabinetams oras turi būti tiekiamas tyliai ir tolygiai – tinka COANDA efektą turintys ar didesnio diametro difuzoriai.
• Svetainėje ar atviro plano erdvėje dažnai montuojami keli difuzoriai, kad oras pasiskirstytų tolygiai.
• Virtuvėje, vonioje, WC ištraukimo difuzoriai turi būti patogiai pasiekiami valymui.

Jei turite vėdinimo projektą, verta pasitikrinti, ar pasirinkti difuzoriai atitinka jame nurodytus srautus.

5). Suplanuokite difuzorių išdėstymą kartu su apdaila ir apšvietimu

• Suderinkite difuzorių vietas su šviestuvų, gaisro jutiklių, lubinių karnizų ir kitų elementų išdėstymu.
• Venkite situacijų, kai difuzorius „pūstų“ tiesiai į darbo vietą, lovą ar poilsio zoną.
• Priglaistomus ir linijinius difuzorius planuokiite dar prieš gipskartonio montаvimą – taip bus lengviau įrengti montavimo dėžutes.

Gerai suplanuotas išdėstymas leidžia suderinti komfortą, estetiką ir vėdinimo sistemos efektyvumą.

6). Sudarykite konkretų užsakymo sąrašą

Kad būtų lengva susikomplektuoti viską vienu kartu, verta susirašyti:

• kiek ir kokio tipo difuzorių reikia (apvalių, kvadratinių, linijinių, įtempiamoms luboms);
• kokių pajungimo diametrų (100, 125, 160 mm ir pan.);
• ar reikalingos montavimo dėžutės, sklendės, perėjimai, antistatiniai kolektoriai ir kt.

Turėdami tokį sąrašą, lengvai priderinsite konkrečius gaminius iš difuzorių kategorijos ir ortakių bei kolektorių priedų.