Gipso kartono plokštė, paprasta, ilgis 3.0m

Skirtumai – plokštės paskirtyje ir savybėse (drėgmė, ugnis, mechaninis atsparumas).

• Standartinė (įprasta) GK – pagrindiniams vidaus darbams sausose patalpose: sienoms, luboms, pertvaroms.
• Drėgmei atspari (dažnai žymima kaip H2 / „žalia“) – vonioms, skalbykloms, virtuvėms ir kitoms drėgnesnėms zonoms (bet ji nėra hidroizoliacija!).
• Ugniai atspari (dažnai žymima kaip F / „raudona/rožinė“) – kai reikia didesnio atsparumo ugniai (pvz., katilinėse, šachtose, kai reikalauja projektas).
• Kombinuota (pvz., FH2) – kai reikia ir drėgmės, ir ugnies atsparumo vienu metu.

Storis parenkamas pagal konstrukciją, standumo poreikį ir ar bus vienas ar du sluoksniai.

• 9,5 mm – dažniau luboms, lenkiamiems sprendiniams ar ten, kur reikia mažesnio svorio (bet standumas mažesnis).
• 12,5 mm – populiariausias pasirinkimas sienoms ir pertvaroms (universalu).
• 15 mm – kai reikia didesnio standumo, geresnės garso izoliacijos ar aukštesnių atsparumo reikalavimų (dažnai projektuose).

Briauna lemia, kaip patogiai ir kokybiškai išglaistysite siūlę. Dažniausiai siūlė glaistoma su armavimo juosta.

• Plonesnė įgilinta briauna skirta tam, kad glaistas ir juosta „tilptų“ ir po džiūvimo nesudarytų iškilimo.
• Jei plokštės su tiesiomis briaunomis – siūlių apdirbimas sudėtingesnis, dažnai reikia nuožulninimo.

Drėgmei atspari plokštė tinka vonios patalpoms, tačiau dušo zonoje ir vietose, kur bus tiesioginis vandens poveikis, paprastai reikia papildomos hidroizoliacijos sistemos (hidroizoliacinė mastika, sandarinimo juostos kampams, manžetai vamzdžiams). Praktika: plokštė + hidroizoliacija + plytelių klijai + danga – taip apsaugote konstrukciją nuo ilgalaikės drėgmės.

Atstumai priklauso nuo konstrukcijos tipo (lubos/siena), plokštės storio ir apkrovų. Dažnai praktikoje laikomasi gamintojo sistemos rekomendacijų.

• Sienoms/pertvaroms dažnai naudojamas tipinis žingsnis (pvz., ~600 mm), bet kai reikia didesnio standumo – žingsnis mažinamas.
• Luboms dažnai žingsniai mažesni nei sienose (dėl įlinkio rizikos).
• Jei ant sienos bus kabinami sunkesni daiktai – įrenkite papildomus sutvirtinimus (OSB intarpai, papildomi profiliai).

Varžtų tipas priklauso nuo to, į ką sukate (metalo profilis ar medinis tašas) ir kiek sluoksnių dedate.

• Į metalinius profilius – savisriegiai gipskartoniui metalui (aštresni / su gręžiančiu antgaliu – pagal profilio storį).
• Į medį – gipskartonio varžtai medžiui (kitokia sriegio geometrija).
• Ilgis: turi „perimti“ plokštę ir patikimai įsukti į pagrindą; dvigubam sluoksniui reikės ilgesnių varžtų.

Skaičiuokite pagal vienos plokštės plotą ir pridėkite rezervą atliekai. 1). Suskaičiuokite dengiamą plotą (m²). 2). Pasižiūrėkite plokštės matmenis (pvz., 1,2 m × 2,6 m = 3,12 m²; 1,2 m × 3,0 m = 3,6 m²). 3). Plotas / plokštės m² = reikalingas kiekis. Pridėkite ~10–15 % rezervą pjovimui ir brokui (daugiau, jei daug angų/nišų).

Dažniausiai naudojamas „įpjauk ir nulaužk“ metodas.

• Pažymėkite liniją, įpjaukite kartoną peiliu per liniuotę.
• Nulaužkite plokštę per pjūvį ir perpjaukite galinį kartoną.
• Kraštą nušlifuokite obliuku/šlifavimo tinkleliu; siūlėms dažnai daroma nuožulna (jei briauna neįgilinta).

Daugumoje sistemų siūlių armavimo juosta yra būtina, kad sumažintumėte įtrūkimų riziką. Svarbu naudoti suderintą glaistą (pirmas sluoksnis siūlei, paskui išlyginamasis) ir laikytis džiūvimo režimo.

• Siūlė: glaistas + juosta + papildomas glaisto sluoksnis.
• Varžtų galvutės: užglaistomos 1–2 kartus.
• Po džiūvimo: šlifavimas ir gruntavimas prieš dažymą/tapetus.

Taip, kai kuriais atvejais plokštės klijuojamos specialiais klijais ant pakankamai lygaus, stabilaus mūro. Tai populiaru, kai norite sutaupyti vietos ir nereikia paslėpti komunikacijų. Jei siena labai kreiva, norite garso izoliacijos ar slėpti vamzdžius – patogesnė karkasinė sistema.

Įtrūkimų priežastys dažniausiai yra konstrukcijos judėjimas, neteisingas siūlių paruošimas arba netinkamas džiūvimo režimas.

• Naudokite armavimo juostą ir tinkamą glaisto sistemą.
• Venkite kryžminių siūlių „pliusų“ (geriau „perstumti“ plokštes).
• Kampuose naudokite kampines juostas/profilius.
• Neskubinkite džiūvimo (neperdžiovinkite karštu oru) – laikykitės gamintojo režimo.

Dažnai naudojamas tas pats tipas (pvz., 12,5 mm) ir sienoms, ir luboms, tačiau luboms kritiškesnis standumas ir įlinkio kontrolė. Jei lubos didelės, su ilgesniais tarpatramiais – verta rinktis storesnę/standesnę plokštę arba mažinti profilių žingsnį.

Tokiose zonose dažniau renkamasi ugniai atspari plokštė (F arba panaši klasė), tačiau galutinį sprendinį turi nustatyti projektas ir priešgaisriniai reikalavimai. Svarbu vertinti ir visą sistemą (profiliai, izoliacija, apdaila), ne tik vieną plokštę.

Gipskartonis jautrus smūgiams ir drėgmei, todėl teisingas sandėliavimas labai svarbus.

• Laikykite horizontalioje padėtyje ant lygaus pagrindo (ant tašų), kad nesideformuotų.
• Apsaugokite nuo lietaus ir ilgalaikės drėgmės; lauke laikyti tik trumpai ir gerai uždengus.
• Pernešant didesnes plokštes patogiau dirbti dviese; saugokite kampus ir briaunas.

Greitas pasirinkimas:

1). Patalpa: sausa → standartinė; drėgnesnė → drėgmei atspari; reikalavimai ugniai → ugniai atspari (ar kombinuota). 2). Konstrukcija: sienos/pertvaros → dažniausiai 12,5 mm; lubos ar didesnis standumas → svarstykite 12,5–15 mm ir mažesnį profilių žingsnį. 3). Matmenys: rinkitės plokštės ilgį taip, kad būtų mažiau siūlių (bet įvertinkite transportą ir įnešimą).

Patogu komplektuoti ne tik plokštes, bet ir visą sistemą: profilius, tvirtinimo elementus, glaistymo juostas, glaistus ir revizinius liukus. Viską rasite „Gipso kartono sistemų“ skiltyje – taip lengviau suderinti komponentus tarpusavyje. Pastaba: konkrečius techninius parametrus (tipą, storį, matmenis) visada pasitikrinkite prekės kortelėje prieš užsakant.