Perėjimas redukcija į ketaus vamzdį iš 110mm vamzdžio

VIdaus kanalizacijos vamzdžiai – tai plastikiniai (dažniausiai pilki ar balti) vamzdžiai, skirti buitinėms ir sanitarinėms nuotekoms pastato viduje nuvesti iki lauko tinklo. Jie montuojami patalpų viduje, perdangose, šachtose, grioviuose sienose.

Pagrindiniai skirtumai nuo lauko kanalizacijos vamzdžių:

• medžiaga ir sienelės konstrukcija pritaikyta vidaus temperatūroms ir apkrovoms;
• montavimo sąlygos – vidaus vamzdžiai nedirba veikiami grunto ir transporto apkrovų;
• spalva – vidaus kanalizacija dažniausiai pilka/balta, lauko – oranžinė;
• triukšmo ir gaisrinės savybės – vidaus sistemoms keliami papildomi reikalavimai dėl garso ir ugnies sklidimo.

Dažniausiai vidaus nuotekoms naudojami:

• PVC (polivinilchlorido) vamzdžiai – standūs, lengvi, atsparūs daugeliui buitinių chemikalų;
• PP / PP-HT (polipropileno, karščiui atsparūs) vamzdžiai – geriau laiko aukštesnę nuotekų temperatūrą, mažiau trapūs šaltesnėje aplinkoje;
• „tylios“ (akustinės) sistemos – daugiasluoksniai, su specialiomis užpildų kombinacijomis, mažinančiomis tekėjimo triukšmą.

Renkantis medžiagą svarbu įvertinti nuotekų temperatūrą (pvz., indaplovės, skalbyklės), galimą chemijos poveikį ir keliamus garso reikalavimus.

Tipiniai skersmenys ir pritaikymas:

• 32–40 mm – praustuvams, kondensato nuvedimui, kai kurioms buitinėms įrangoms;
• 50 mm – dušams, vonioms, virtuvės plautuvėms, skalbyklėms, indaplovėms;
• 75 mm – keliems įrenginiams ar didesniems prietaisams grupėje;
• 110 mm – WC klozetams, stovams, pagrindinėms atšakoms;
• 125–160 mm – pagrindinėms magistralėms didesniuose objektuose.

Skersmuo parenkamas pagal prisijungiančių santechnikos prietaisų skaičių ir projektinius srautus – per siauras vamzdis didina užsikimšimo riziką.

Nuolydis užtikrina gravitacinį nuotekų nubėgimą. Bendra rekomendacija:

• skersmeniui 32–50 mm – apie 2–3 cm/m (2–3 %);
• skersmeniui 75–110 mm – apie 1,5–2 cm/m;
• didesniems skersmenims – apie 1–1,5 cm/m.

Per mažas nuolydis gali lemti vandens užsistovėjimą, per didelis – vanduo nubėga greitai, o kietos dalelės lieka vamzdyje. Todėl svarbu laikytis projekto ir techninių normų.

„Tylios“ kanalizacijos vamzdžių sistemos sukurtos taip, kad tekant nuotekoms sklistų mažiau triukšmo:

• daugiasluoksnė konstrukcija su didesnio tankio sluoksniais;
• specialūs fasoniniai elementai, mažinantys turbulenciją kampuose ir trišakiuose;
• dažnai komplektuojamos su akustiniais laikikliais.

Tokios sistemos ypač vertinamos daugiabučiuose, viešbučiuose, biuruose ar individualiuose namuose, kai stovai eina šalia miegamųjų ar poilsio zonų.

Standartiniai vidaus kanalizacijos vamzdžiai nėra skirti nuolatinėms grunto ir transporto apkrovoms, todėl:

• požeminiuose tinkluose paprastai naudojami lauko (oranžiniai) vamzdžiai su storesnėmis sienelėmis;
• trumpoms atviroms atkarpoms pastato išorėje kai kuriais atvejais naudojami vidaus vamzdžiai, bet juos būtina tinkamai apsaugoti nuo UV ir mechaninių pažeidimų.

Patikimam sprendimui lauke ir po žeme reikėtų rinktis būtent lauko kanalizacijos vamzdžius ir jungtis.

Be tiesių vamzdžių, sistemai sukomplektuoti naudojami:

• alkūnės (pvz., 15°, 30°, 45°, 67°, 87°) – krypties keitimui;
• trišakiai ir keturšakiai – šakoms prijungti;
• movos – vamzdžiams sujungti, kai reikia prailginti ar remontuoti;
• revizijos – patogiam sistemos valymui ir apžiūrai;
• perėjimai tarp skirtingų skersmenų;
• kompensacinės movos – temperatūriniams ilgio pokyčiams kompensuoti.

Teisingas fasoninių detalių parinkimas padeda išvengti nereikalingų aštrių posūkių ir palengvina priežiūrą.

Pagrindiniai žingsniai:

• pjūvio vietą nupjauti statmenai ir nuvalyti briaunas;
• pašalinti užkabas ir aštrius kraštus (pakosėti);
• įsitikinti, kad movoje esantis guminis žiedas yra vietoje ir švarus;
• naudoti slydimą gerinančią priemonę (pvz., specialų gelį ar muiluotą vandenį);
• vamzdį įstumti iki galo ir šiek tiek atitraukti (paliekant kompensacinį tarpą terminei plėtrai).

Taip sumažinama įtempimų rizika ir užtikrinamas sandarumas eksploatacijos metu.

Plastikas plečiasi dėl temperatūros pokyčių, ypač karštoms nuotekoms tekant per stovus ir pagrindines linijas. Tam naudojama:

• kompensacinės movos ir ilgesni pjūviai su paliktais tarpeliais movose;
• slankieji laikikliai, leidžiantys vamzdžiui minimaliai judėti;
• fiksuoto laikiklio taškai – nustato, kurioje vietoje vamzdis „laikosi“, o kitur gali kompensuoti judesius.

Teisingai suprojektuota ir sumontuota sistema nepatiria įtrūkimų ar įtempimų mazguose.

Triukšmui mažinti padeda:

• „tylios“ sistemos vamzdžiai ir fasoninės dalys;
• vamzdžių apklojimas mineraline vata ir apdailos sluoksniu;
• akustiniai laikikliai, mažinantys vibracijų perdavimą prie konstrukcijų.

Kvapams kontroliuoti svarbu:

• visur įrengti sifonus (vandens užtvaras) prie prietaisų;
• užtikrinti tinkamą ventiliaciją – stovo vėdinimo vamzdį virš stogo ar naudojamus vakuuminius vožtuvus (pagal projektą);
• vengti „aklų“ atšakų be aeracijos, kurios gali ištraukti vandenį iš sifono.

Projektuose paprastai numatomas bent vienas pilnas vėdinimo stovas, išvestas virš stogo. Jis:

• išlygina slėgius sistemoje, kad sifonų vanduo nebūtų „ištraukiamas“;
• leidžia patekti orui, kai didelis nuotekų srautas (pvz., nuleidus kelis klozetus);
• padeda kontroliuoti kvapų sklidimą į patalpas.

Vietoje ar papildomai gali būti naudojami vakuuminiai vožtuvai, bet jie nepakeičia pagrindinio ventiliuojamo stovo funkcijos visame pastate.

Praktikoje dažnai pasitaiko:

• per mažas arba per didelis nuolydis;
• per daug aštrių posūkių (kelios 90° alkūnės iš eilės vietoj kelių mažesnio kampo);
• neįrengtos arba nepatogiose vietose įrengtos revizijos;
• pamirštos kompensacinės movos ir terminių plėtimosi tarpai;
• neteisingai parinkti skersmenys (pvz., per siauro vamzdžio naudojimas klozetui ar keliems prietaisams).

Šių klaidų išvengimas užtikrina patikimesnį sistemos darbą ir mažiau problemų eksploatacijos metu.

Profilaktikai rekomenduojama:

• nenaudoti kanalizacijos kaip šiukšliadėžės – nemesti servetėlių, higieninių priemonių, riebalų likučių;
• periodiškai plauti virtuvės atšakas nuo riebalų (šiltesniu vandeniu, tam skirtomis priemonėmis);
• stiprias chemines priemones naudoti tik pagal paskirtį ir gamintojo instrukcijas, nepalikti jų vamzdžiuose ilgą laiką;
• prireikus – kviesti profesionalius meistrus mechaniniam ar hidrodinaminiam valymui.

Tinkamai prižiūrima vidaus kanalizacijos sistema tarnauja dešimtmečius be rimtų sutrikimų.

1). Įvertinkite pastato tipą ir sistemos sudėtingumą

• Mažas individualus namas ar butas – dažniausiai pakanka standartinės vidaus kanalizacijos sistemos;
• Didesnis namas, daugiabutis, viešbutis ar biuras – verta svarstyti „tylias“ (akustines) sistemas, daugiau dėmesio skirti stovų ir magistralių triukšmui;
• Rekonstrukcija – svarbu suderinti naujus sprendimus su esama sistema ir prietaisų išdėstymu.

Nuo pastato tipo priklauso ir akustiniai, ir gaisriniai reikalavimai.

2). Parinkite skersmenis pagal prietaisus ir srautus

• Praustuvams, plautuvėms – dažniausiai 40–50 mm;
• Dušams, vonioms, skalbyklėms – 50 mm;
• Klozetams – 110 mm;
• Stovams ir magistralėms – 110 mm ir daugiau, priklausomai nuo prijungtų prietaisų skaičiaus.

Jei abejojate, vadovaukitės projektu arba rinkitės ne mažesnį skersmenį, nei rekomenduoja santechnikos prietaiso gamintojas.

3). Nuspręskite dėl akustinio lygio ir izoliacijos

• Jei stovas eina per miegamuosius, poilsio zonas – verta rinktis „tylią“ sistemą ir papildomą akustinę izoliaciją;
• patalpose, kur triukšmas mažiau kritiškas (sandėliai, pagalbinės), pakanka standartinių vamzdžių;
• laikikliai ir tvirtinimas taip pat turi įtakos triukšmui – verta naudoti gamintojo rekomenduojamus sprendimus.

Teisingas pasirinkimas padeda išvengti varginančio tekėjimo triukšmo kasdienybėje.

4). Suplanuokite trasas, nuolydžius ir revizijas

• Nubraižykite stovų ir horizontalių atšakų schemą, pažymėkite santechnikos prietaisus;
• suplanuokite nuolydžius taip, kad būtų įmanoma techniškai juos išlaikyti (aukščiai, perdangos);
• numatykite revizijų vietas – ties ilgesnėmis atkarpomis, posūkių mazguose, stovų apačioje;
• venkite nereikalingų aštrių posūkių ir staigių skersmens pokyčių.

Gerai suplanuota schema palengvina montavimą ir sumažina užsikimšimo riziką.

5). Sudarykite pilną medžiagų sąrašą prieš pirkdami

Prieš užsakymą verta surašyti:

• vamzdžių skersmenis ir ilgius (32–40–50–75–110 ir kt.);
• alkūnes (kampus), trišakius, keturšakius, perėjimus;
• movas, kompensacines movas, revizijas;
• laikiklius ir tvirtinimo elementus;
• papildomas sandarinimo ir slydimą gerinančias priemones.

Turėdami tokį sąrašą, lengviau vienu kartu susikomplektuosite visą vidaus kanalizacijos sistemą iš vidaus kanalizacijos vamzdžių ir jungčių asortimento el. parduotuvėje StatybųTurgus.lt.