Jungtis FLAT vamzdžiui 2'', išorinis sriegis 2"

Flat vamzdis – tai sustiprinta, plokščiai susispaudžianti žarna, kuri pripildyta vandens įgauna apvalią formą, o tuščia lengvai susivynioja į ritinį. Dėl sustiprintos konstrukcijos jis gali dirbti didesniu slėgiu nei dauguma paprastų sodo žarnų ir yra patogus transportuoti bei sandėliuoti.

Palyginimui:

• įprasta sodo žarna – skirta nedideliam slėgiui ir trumpiems atstumams, dažnai paliekama nuolat prijungta;
• PE vamzdis – kietas, tinkamas nuolatiniams požeminiams arba stacionariems tinklams;
• flat vamzdis – lanksti, lengvai suvyniojama linija, kurią patogu naudoti kaip laikiną ar perkeliamą vandens žarną.

Flat vamzdžiai dažniausiai naudojami:

• vandens tiekimui nuo siurblio iki laistymo sistemos ar talpos;
• drenažo ir fekalinių siurblių išleidimo pusėje, kai reikia greitai patiesti liniją;
• laikiniems vandens tiekimo sprendimams statybose, ūkyje, sode;
• lauko renginiuose, laistymo ar laikinų lauko dušų linijoms.

Jie ypač patogūs ten, kur vamzdį dažnai reikia suvynioti, pernešti ir vėl patiesti kitoje vietoje.

Diametras parenkamas pagal siurblio našumą, reikalingą vandens debitą ir linijos ilgį:

• mažesni siurbliai, laistymo sistemos šiltnamiui ar nedideliam sklypui – dažnai pakanka 1"–1¼" (apie 25–32 mm) diametro;
• galingesni sodo, drenažo ar fekaliniai siurbliai – dažnai naudojami 1½"–2" (40–50 mm) ir didesni diametrai;
• kuo ilgesnė linija ir didesnis debitas, tuo svarbiau rinktis didesnio diametro vamzdį, kad slėgio nuostoliai būtų mažesni.

Jei nesate tikri, verta pasižiūrėti siurblio instrukciją – joje paprastai nurodytas rekomenduojamas išleidimo diametras.

Darbinis slėgis – tai maksimalus slėgis, kuriam vamzdis yra skirtas nuolatiniam darbui. Trūkimo (sprogimo) slėgis – tai slėgis, kurio pasiekus vamzdis teoriškai turėtų plyšti.

• Eksploatuoti reikia taip, kad realus sistemos slėgis neviršytų darbinio slėgio;
• plyšimo slėgis paprastai yra kelis kartus didesnis, tačiau jis skirtas tik saugumo rezervui, o ne darbui.

Praktikoje verta rinktis flat vamzdį su aiškia atsarga pagal siurblio sudaromą maksimalų slėgį, ypač jei linijoje naudojami uždarantys ventiliai.

Dažniausi flat vamzdžių tipai:

• PVC su tekstiline (armuota) įvore – populiariausias variantas, atsparus slėgiui, pakankamai elastingas ir nebrangus;
• guminiai flat vamzdžiai – dar atsparesni dilimui ir temperatūros svyravimams, dažnai naudojami sudėtingesnėmis sąlygomis;
• specialūs pramoniniai flat vamzdžiai – gali turėti didesnį cheminį atsparumą, aukštesnes slėgio klases.

Renkantis verta įvertinti, ar vamzdis bus velkamas žeme, ar bus daug trinties, ar veiks agresyvesnė aplinka.

Dauguma standartinių flat vamzdžių skirti vandens transportavimui išleidimo pusėje (nuo siurblio), t. y. darbui esant viršslėgiui. Siurbimo pusėje, kai siurblys kuria vakuumą, žarna linkusi susispausti, todėl paprastai naudojamos standžios, armuotos siurbimo žarnos.

Jei vamzdis nėra specialiai pažymėtas kaip tinkamas siurbimui, jį reikėtų naudoti tik išleidimo pusėje.

Tai priklauso nuo konkretaus gamintojo ir sertifikavimo. Dalis flat vamzdžių skirti tik techniniam vandeniui (laistymui, drenažui, statyboms), kiti gali būti sertifikuoti ir sąlyčiui su geriamuoju vandeniu.

Jei vamzdis bus naudojamas geriamo vandens tiekimui, būtina gaminio aprašyme ieškoti atitinkamų higienos ar maistinio kontakto sertifikatų. Jei tokių nėra, priimama, kad jis skirtas tik techniniam vandeniui.

Flat vamzdžiai dažnai jungiami:

• suspaudžiamomis movomis su žarnų antgaliais ir apkabomis – universali ir paprasta schema;
• greitjungėmis (kamlock, Greito jungimo) movomis – kai linijas reikia dažnai prijungti ir atjungti;
• per pereinamuosius antgalius į sriegines jungtis, vožtuvus, kolektorius.

Svarbiausia pasirinkti tinkamą jungties diametrą, sandarinimo būdą ir žarnų apkabas, kad sistema laikytų darbinį slėgį be pratekėjimų.

Flat vamzdžiai iš principo skirti paviršiniam arba laikinam naudojimui – jie patogūs būtent todėl, kad tušti susispaudžia ir lengvai suvyniojami. Ilgalaikiam požeminiam tinklui dažniau naudojami PE vamzdžiai.

Jei flat vamzdis vis dėlto klojamas po gruntu, reikia užtikrinti, kad:

• jis nebūtų veikiamas aštrių akmenų ar kitų pažeidimų;
• nebūtų mechaniškai spaudžiamas (pvz., nuo transporto apkrovų);
• būtų lengva atlikti priežiūrą ir remontą.

Praktikoje požeminiam tinklui patikimesnis sprendimas – kieti PE vamzdžiai, o flat vamzdis paliekamas kaip perkeliamas, laikinas elementas.

Pagrindinės priežiūros rekomendacijos:

• po sezono vamzdį išleisti, išdžiovinti ir tvarkingai suvynioti, vengiant aštrių lenkimų;
• nelaikyti nuolat pilno vandens saulėje, jei tai nėra būtina – UV ir temperatūrų svyravimai spartina senėjimą;
• saugoti nuo stiprių mechaninių pažeidimų (pervažiavimo aštriomis padangomis, vilkimo per akmenis);
• periodiškai patikrinti jungčių vietas ir apkabas.

Laikantis šių principų, kokybiškas flat vamzdis paprastai tarnauja ne vieną sezoną.

Dauguma flat vamzdžių pagaminti iš medžiagų, kurios toleruoja žemesnes temperatūras, tačiau vanduo jų viduje užšalęs gali pažeisti sieneles ir siūles.

• Jei vamzdis naudojamas tik šiltuoju sezonu, žiemai jį rekomenduojama ištuštinti ir laikyti po stogu;
• Jei vamzdis paliekamas lauke, svarbu, kad jame neliktų vandens ir jis būtų apsaugotas nuo UV (pavyzdžiui, laikomas patalpoje ar pavėsyje).

Giliau po žeme užšąlančios zonos ribose palikti vamzdžiai paprastai mažiau rizikuoja, bet flat vamzdis tokiam naudojimui nėra idealus pasirinkimas.

Maksimalus linijos ilgis priklauso nuo:

• vamzdžio diametro ir vidinių nuostolių;
• siurblio slėgio ir našumo;
• reikalingo debito linijos gale.

Praktiškai, ilgesnes nei keliasdešimt metrų linijas patogiau skirstyti į atkarpas, ypač jei yra posūkių ar skirtingų aukščių. Taip paprasčiau prižiūrėti, ieškoti pratekėjimų ir keisti atskiras dalis, jei jos susidėvi.

Jei pažeidimas nedidelis:

• kartais galima sutrumpinti vamzdį, iškirpti pažeistą dalį ir sujungti galus specialia jungtimi;
• kai kuriais atvejais taikomi remonto komplektai ar apkabos.

Jei pažeidimų daug arba jie arti siūlių, ekonomiškai dažnai paprasčiau pakeisti atkarpą nauja. Kad tokių situacijų būtų mažiau, verta iš anksto numatyti, kur vamzdis gali būti mechaniškai pažeidžiamas, ir jį tose vietose apsaugoti.

1). Aiškiai apsibrėžkite paskirtį

• Ar vamzdis bus naudojamas vandens tiekimui iš šulinio/tvenkinio į talpą ar laistymo sistemą?
• Ar tai bus drenažo/fekalinio siurblio išleidimo žarna?
• Ar reikia dažnai perkelti žarną iš vienos vietos į kitą, ar ji bus beveik stacionari?

Nuo paskirties priklausys reikiamas diametras, slėgio klasė ir medžiagos atsparumas.

2). Parinkite diametrą pagal siurblį ir atstumą

• Pasižiūrėkite siurblio išleidimo jungties diametrą (pvz., 1", 1½", 2");
• įvertinkite, kokio ilgio linijos reikia – kuo ilgesnė linija ir didesnis debitas, tuo naudingesnis didesnis diametras;
• venkite dirbtinai „užsmaugti“ siurblį per siaurą vamzdį – tai didina nuostolius ir apkrovas sistemai.

Daugeliui buitinio naudojimo atvejų tinka 1"–2" diametro flat vamzdžiai, suderinti su siurblio jungtimis.

3). Atsižvelkite į darbinį slėgį ir saugos rezervą

• Palyginkite siurblio sudaromą maksimalų slėgį su vamzdžio darbiniu slėgiu;
• rinkitės vamzdį, kurio darbinis slėgis turi aiškią atsargą (pvz., siurblys iki 3 bar, vamzdis – 6 bar darbinio slėgio);
• jei sistemoje yra sklendžių, vožtuvų, kurie gali trumpam „uždaryti“ srautą, saugos rezervas tampa dar svarbesnis.

Tai padeda išvengti netikėtų plyšimų ir nutekėjimų.

4). Nuspręskite, kokio tipo jungčių jums reikia

• Jei žarną prijungsite retai ir paliksite ilgam – pakaks paprastų žarnų antgalių ir apkabų;
• Jei žarną planuojate dažnai atjungti – verta investuoti į greitjunges (pvz., kamlock), kurios sutaupo laiko;
• jei reikia sujungti kelias atkarpas – suplanuokite tarpines movas, redukcijas ir apkabas.

Iš anksto susiplanavus jungtis, lengviau suderinti skirtingų diametrų siurblius, vožtuvus, kolektorius.

5). Sudarykite konkretų pirkinių sąrašą prieš užsakant

Į sąrašą verta įtraukti:

• reikalingą flat vamzdžio metražą ir diametrą;
• jungčių tipą ir kiekį (antgaliai, movos, greitjungės, pereinamosios jungtys);
• žarnų apkabas ir, jei reikia, vožtuvus ar sklendes;
• papildomas apsaugos priemones (pvz., jeigu vamzdis eis per aštresnį gruntą).

Turėdami tokį sąrašą, paprasčiau išsirinksite konkrečius flat vamzdžių ir jungčių derinius, suderinsite juos su turimu siurbliu ir kitais sistemos elementais.