Grindinio latako (kanalo) aklė - horizontalus išbėgimas (2vnt.), Drengam

Plastikiniai grindinio latakai – tai paviršinio vandens surinkimo elementai, montuojami grindinyje ar betono dangoje. Jie surenka lietaus ir tirpsmo vandenį nuo kiemo, įvažiavimo, terasos, takų, automobilių stovėjimo aikštelių ir nukreipia jį į lietaus nuotekų tinklą, drenažą ar surinkimo šulinį.

Dažniausios naudojimo vietos:

• įvažiavimai į garažą ir kiemą;
• automobilių stovėjimo aikštelės;
• terasos, takai, baseino zonos;
• pastatų fasadų apsauga, kad vanduo nebėgtų prie sienų.

Tinkamai parinkti ir sumontuoti latakai padeda išvengti balų, apledėjimo ir dangos pažeidimų.

Pagrindiniai skirtumai:

• Svoris – plastikiniai latakai yra daug lengvesni, todėl juos paprasčiau transportuoti ir montuoti, ypač privačiuose objektuose;
• Montavimo paprastumas – lengvą plastikinį lataką patogiau reguliuoti pagal aukštį ir nuolydį, galima montuoti be sunkios technikos;
• Atsparumas chemijoms – plastikas dažnai atsparus buitinėms chemijoms, druskoms, bet reikia tikrinti gamintojo nurodymus;
• Apkrovos – betoniniai ar polimerbetonio latakai dažniausiai skirti didesnėms apkrovoms (sunkus transportas), o plastikiniai – pėsčiųjų zonoms, lengviesiems automobiliams.

Renkantis svarbiausia įvertinti apkrovų klasę ir realų naudojimą – privačiam kiemui dažnai pakanka kokybiškų plastikinių latakų su tinkamomis grotelėmis.

Apkrovų klasės nurodo, kokį maksimalų apkrovos lygį latakas ir jo grotelės gali saugiai atlaikyti:

• A15 (iki ~1,5 t) – pėsčiųjų zonos, dviračių takai, terasa;
• B125 (iki ~12,5 t) – lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelės, įvažiavimai į garažą;
• C250 (iki ~25 t) ir daugiau – intensyvesnio eismo zonos, šalia važiuojamosios dalies.

Klasę reikia rinktis pagal realias apkrovas – jei per latakus važinės automobiliai, net ir retai, reikėtų neapsiriboti pėsčiųjų klase.

Latako aukštis ir plotis lemia jo pralaidumą ir montavimo galimybes:

• Žemo profilio latakai – tinka ten, kur ribotas konstrukcijų aukštis (pvz., prie esamos dangos, nedidelis užpilas);
• Aukštesni latakai – turi didesnę vandens talpą, geriau tinka intensyviam nubėgiui ir didesnėms aikštelėms;
• Siauri latakai – vizualiai mažiau matomi, tinka prie fasadų, takeliuose;
• Platesni latakai – gali surinkti daugiau vandens, kai srautas didesnis.

Optimalų aukštį ir plotį verta derinti su projektuotoju arba įvertinti pagal dengiamos aikštelės plotą ir lietaus intensyvumą.

Yra du pagrindiniai sprendimai:

• Latakai be vidinio nuolydžio – jų dugnas lygus, o nuolydis formuojamas pačioje dangoje (betone, grunte, skaldoje). Tai dažnas sprendimas privačiuose objektuose;
• Latakai su gamykliniu nuolydžiu – atskiri segmentai turi didėjantį/mažėjantį aukštį, sukuriant nuolydį latako viduje. Tokie sprendimai dažniau naudojami didesniuose objektuose.

Privačiuose kiemuose dažniausiai pasirenkami latakai be vidinio nuolydžio, nes nuolydį vis tiek reikia numatyti grindinio ar betono sluoksniuose.

Grotelių pasirinkimas susijęs su apkrovomis, estetika ir biudžetu:

• Plastikinės grotelės – tinka pėsčiųjų zonoms, terasoms, kur nėra transporto apkrovų; lengvos, dažnai pigesnės;
• Cinkuoto plieno grotelės – atlaiko lengvųjų automobilių apkrovas, vizualiai universaliai tinka daugeliui paviršių;
• Ketaus grotelės – atsparios didesnėms apkrovoms ir vandalizmui, dažniau naudojamos intensyvaus eismo zonose.

Svarbu, kad grotelių apkrovų klasė atitiktų numatytą naudojimą, o tvirtinimo sistema būtų patikima (užraktai, varžtai).

Montavimo gylis ir pagrindas priklauso nuo dangos tipo ir apkrovų:

• Po lataku dažniausiai įrengiamas sutankintas skaldos ar žvyro sluoksnis ir, esant automobilio apkrovoms, betono lovelis;
• Latako viršus turi sutapti su galutinės dangos lygiu (trinkelėmis, betonu), kad nebūtų „laiptelio“;
• Nuolydis formuojamas link vandens išleidimo taško (rinktuvų, šulinio).

Gamintojai dažnai pateikia montavimo schemas, kuriose nurodytas minimalus užpilas ir betono kiekis konkrečiai apkrovų klasei.

Kokybiški plastikiniai latakai gaminami iš UV stabilizuotų medžiagų ir pritaikyti naudoti lauko sąlygomis. Tačiau:

• svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų dėl montavimo gylio ir užpilo, kad latakai nepatirtų tiesioginių šoninių apkrovų nuo įšalo;
• ilgoje perspektyvoje pigūs, nuo UV neapsaugoti plastikai gali trūkinėti ar išblukti.

Renkantis verta atkreipti dėmesį į tai, ar gamintojas nurodo atsparumą šalčiui ir UV – tai dažnai minima techniniuose aprašymuose.

Taip, jei parinkti tinkamos apkrovų klasės latakai ir grotelės (dažniausiai B125 klasei pritaikyti sprendimai) ir jei jie teisingai sumontuoti:

• įrengtas tinkamas betono lovelis aplink lataką;
• paviršius sutankintas ir suformuotas nuolydis;
• grotelių tvirtinimo sistema pakankamai tvirta.

Netinkamai pasirinkus apkrovų klasę arba sumontavus lataką į silpną pagrindą, ilgainiui gali atsirasti deformacijų ar įtrūkimų.

Dauguma plastikinių latakų turi specialias išleidimo angas (pvz., apačioje ar šonuose), kurias galima prijungti prie lietaus nuotekų vamzdžių:

• dažniausiai naudojami DN100, DN110 ar panašaus diametro išleidimai;
• jungtis gali būti tiesioginė arba per pereinamąsias movas;
• išleidimo vietos dažnai uždarytos plonais plastikiniais „dangteliais“, kuriuos reikia išmušti ar išpjauti pagal montavimo schemą.

Svarbu suplanuoti, kuriose vietose bus išleidimai į vamzdžius ar rinktuvus, kad vanduo tekėtų visa latakų linija be „aklų“ zonų, kuriose jis užsistovi.

Smėliagaudės rekomenduojamos daugeliu atvejų, nes jos:

• sulaiko smėlį, žvyrą, žemes ir šiukšles prieš joms patenkant į vamzdyną;
• turi išimamą krepšelį, kurį galima periodiškai ištuštinti;
• sumažina vamzdynų užsikimšimo riziką.

Ypač aktualu kiemuose, kur daug birios dangos (skalda, žvyras) ar šalia želdinių, nuo kurių gali patekti žemių ir lapų.

Pagrindiniai priežiūros darbai:

• reguliariai nuvalyti groteles nuo lapų, purvo, šiukšlių;
• prireikus nuimti groteles ir išvalyti latako vidų nuo susikaupusio smėlio ar nuosėdų;
• patikrinti smėliagaudžių krepšelius ir juos ištuštinti;
• po didelių liūčių įvertinti, ar vanduo nubėga pakankamai greitai ir nesusidaro balos.

Laiku atliekama priežiūra leidžia išlaikyti pralaidumą ir išvengti užsikimšimų.

Taip, plastikiniai latakai dažnai naudojami renovacijos projektuose:

• galima išpjauti dalį esamos dangos (trinkelių, betono) ir įrengti latako lovelį;
• svarbu tinkamai suformuoti nuolydžius link latako;
• reikia apgalvoti prijungimą prie esamos arba naujai įrengtos lietaus nuotekų sistemos.

Renovacijos atveju ypač naudinga iš anksto susiplanuoti visą vandens nuvedimo schemą, kad vėliau nereikėtų perdarinėti atskirų atkarpų.

1). Įsivardinkite, kur ir kokiam tikslui reikalingi latakai

• Tik terasai ir takeliams, kur vaikščios žmonės;
• Įvažiavimui į garažą ir automobilių stovėjimo aikštelei;
• Prie pastato fasado, kad vanduo nekauptųsi prie sienų;
• Didesnei aikštelei ar kiemui su keliomis nuvedimo kryptimis.

Nuo to priklausys apkrovų klasė, latakų aukštis ir plotis.

2). Parinkite apkrovų klasę pagal realų naudojimą

• Tik pėstiesiems – pakanka A15 klasės sprendimų su plastikinėmis ar lengvomis metalinėmis grotelėmis;
• Lengvųjų automobilių eismui – rinkitės bent B125 klasės latakus ir groteles;
• Jei pro teritoriją kartais važiuoja sunkesnė technika – verta žiūrėti į aukštesnes apkrovų klases.

Neverta taupyti apkrovų klasės sąskaita – per silpni latakai intensyvesnėje zonoje greičiau deformuosis.

3). Suderinkite latakų aukštį su grindinio konstrukcija

• Patikrinkite, kokį pagrindo ir dangos storį planuojate (skalda, betonas, trinkelės ir kt.);
• pasirinkite tokio aukščio lataką, kad jo viršus sutaptų su galutiniu dangos lygiu;
• įvertinkite, ar yra vietos betono loveliui (jei reikalinga didesnė apkrovų klasė).

Teisingas aukščio parinkimas palengvina montavimą ir užtikrina estetišką rezultatą.

4). Nuspręskite, kokio tipo groteles norite matyti

• Plastikinės – vizualiai „lengvesnės“, dažnai harmoningai dera su terasa ar takais;
• Cinkuoto plieno – universali išvaizda, tinkama tiek kiemui, tiek įvažiavimui;
• Ketaus – solidesnės, tamsios, skirtos didesnėms apkrovoms.

Atkreipkite dėmesį ne tik į išvaizdą, bet ir į tvirtinimo būdą (užraktai, varžtai), kad groteles būtų patogu nuimti priežiūrai, bet jos neatsikeltų savaime.

5). Suplanuokite nuolydį ir vandens nuvedimo taškus

• Nubraižykite schemą, kur eis latakų linijos ir kur bus išleidimo taškai į vamzdžius ar rinktuvus;
• numatykite minimalų nuolydį nuo dangos link latako ir latako viduje link išleidimo;
• pagalvokite, kur įrengti smėliagaudes, kad patogiai jas pasiektumėte valymui.

Gerai apgalvota schema sumažina balų ir užsikimšimų riziką.

6). Sudarykite visų reikalingų elementų sąrašą prieš užsakymą

Į sąrašą verta įtraukti:

• latakų segmentų ilgį ir kiekį;
• groteles ir jų tipą (plastikinės, metalinės, apkrovų klasė);
• smėliagaudes, galinius dangtelius, jungiamąsias detales;
• jungtis į lietaus nuotekų vamzdžius ir, jei reikia, pereinamuosius elementus.

Turėdami tokį sąrašą, lengviau priderinsite konkrečius gaminius iš plastikinių grindinio latakų kategorijos ir susikomplektuosite pilną sistemą vienu kartu.