Trišakis kapiliariniam vamzdžiui (su tarpinėmis) 16mm

Lašeliniai kapiliariniai vamzdžiai – tai ploni, apvalūs vamzdeliai arba žarnos, kuriais vanduo tiekiamas iki atskirų lašintuvų ar tiesiogiai per integruotus lašintuvus. Jie dažniausiai naudojami:

• daugiamečiams augalams (medeliams, krūmams, vynuogėms);
• gėlynams, dekoratyviniams augalams;
• šiltnamių vazonams, loveliams.

Lašelinė juosta paprastai yra plokščia ir skirta vienmetėms daržovėms eilėmis, o kapiliariniai vamzdžiai – labiau individualiems augalams ar ilgesniam naudojimui.

Diametras parenkamas pagal sistemos tipą ir atstumą iki augalų:

• 4–6 mm kapiliariniai vamzdeliai – naudojami kaip „šakos“ nuo pagrindinio vamzdžio iki atskirų lašintuvų ar augalų;
• 12–16 mm lašelinės žarnos – dažnai naudojamos kaip pagrindinės šoninės linijos šiltnamiuose, uogynuose, soduose;
• didesnio diametro PE vamzdžiai (pvz., 20–32 mm) paprastai naudojami kaip magistralė, iš kurios maitinamos lašelinės linijos.

Kuo ilgesnis atstumas ir didesnis laistomų augalų skaičius, tuo svarbiau, kad pagrindinis vamzdis būtų didesnio diametro.

Integruotų lašintuvų žarna:

• turi gamykloje įlietus lašintuvus kas tam tikrą žingsnį (pvz., kas 33 cm ar 50 cm);
• patogu naudoti, kai augalai sodinami gana reguliariai eilėmis;
• montuojasi greičiau, nes nereikia atskirai montuoti lašintuvų.

Sistema su atskirais lašintuvais ir kapiliariniais vamzdeliais:

• leidžia kiekvienam augalui parinkti atskirą lašintuvų skaičių ir debitą;
• tinka nelygiai išdėstytiems augalams, gėlynams, medeliams;
• lankstesnė plėtojant sistemą, prijungiant naujus augalus.

Pasirinkimas priklauso nuo to, ar jūsų sodinukai išdėstyti tvarkingomis eilėmis, ar labiau „mozaikiškai“.

Slėgiui kompensuojantys lašintuvai – tai lašintuvai, kurie išlaiko beveik pastovų debito (l/val.) dydį, nors sistemoje šiek tiek kinta slėgis. Jų privalumai:

• tolygesnis vandens kiekis visiems augalams, net jei jie skirtingu atstumu nuo vandens šaltinio;
• tinka sistemoms su didesniais aukščių skirtumais (nuolydžiais);
• geresnis tikslumas, kai dozuojamos trąšos.

Jei sistema nedidelė, aukščių skirtumai minimalūs ir atstumai nuo šaltinio trumpi, nebūtinai reikia kompensuojančių lašintuvų – pakanka paprastų.

Dažniausiai sutinkami lašintuvų debitai – 1 l/val., 2 l/val., 4 l/val. ir pan. Pasirinkimas priklauso nuo:

• augalo dydžio ir vandens poreikio (didesniems medeliams – didesnis debitas arba keli lašintuvai);
• dirvožemio tipo (smėlingam – mažesnis, ilgesnės trukmės laistymas, molingam galima šiek tiek didesnis);
• laistymo trukmės ir dažnio.

Pavyzdžiui, uogakrūmiams ir nedideliems vaismedžiams dažnai pakanka 2 l/val. lašintuvų po 1–2 vienetus kiekvienam augalui.

Dauguma lašelinio laistymo sistemų su lašintuvais yra skaičiuotos darbui esant maždaug 1–2 bar slėgiui. Konkrečius parametrus nurodo gamintojas, bet bendrai:

• per mažas slėgis – lašėjimas bus labai lėtas arba visai nevyks tolimesniuose taškuose;
• per didelis slėgis – lašintuvai gali pradėti purkšti, o ne lašėti, didėja žarnų ir jungčių pažeidimo rizika.

Todėl dažnai naudojamas slėgio reguliatorius, ypač jungiant sistemą prie vandentiekio ar galingesnio siurblio.

Kapiliariniai vamzdeliai dažniausiai jungiami prie PE magistralės arba lašelinės žarnos specialiomis jungtimis:

• pradžios jungtys – įspaudžiamos į pagrindinį vamzdį ir turi atšaką kapiliariniam vamzdeliui;
• trišakiai, kampai, sujungėjai – skirti kapiliarinių vamzdelių šakoms formuoti ir prailginti;
• galiniai kamšteliai – vamzdelių galams užspausti;
• jungtys su čiaupeliais – jei norite valdyti atskiras kapiliarines atšakas.

Renkantis jungtis svarbu, kad jos būtų pritaikytos konkrečiam kapiliarinio vamzdelio diametrui (pvz., 4 mm ar 6 mm).

Taip, tai vienas iš dažniausių kapiliarinių vamzdelių pritaikymų:

• galima nuo pagrindinio vamzdžio nuvesti trumpas kapiliarines atšakas į kiekvieną vazoną ar lovelį;
• prie kiekvieno vazono montuoti po vieną ar kelis lašintuvus arba specialias „laistymo strėles“;
• taip užtikrinamas tikslus kiekvieno vazono laistymas ir sumažinamos vandens sąnaudos.

Šis sprendimas populiarus šiltnamiuose, oranžerijose, balkonų gėlynuose.

Užsikimšimą dažniausiai sukelia mechaninės dalelės, kalkės ar biologinės nuosėdos. Prevencijai svarbu:

• įrengti tinklelinius ar diskinius filtrus pagrindinėje linijoje;
• periodiškai praplauti sistemą (atsisukant galinius kamščius, praplaunant magistrales ir šonines linijas);
• naudoti švarią, kuo mažiau nuosėdų turinčią vandenį (arba įrengti papildomą filtraciją);
• po fertirigacijos (tręšimo per laistymą) praplauti sistemą švariu vandeniu.

Laiku atliekama profilaktika leidžia išvengti poreikio dažnai keisti lašintuvus ir vamzdelius.

Kapiliarinius vamzdelius galima naudoti abiem būdais:

• paviršiuje – lengviau matyti, kur eina linijos, patogiau atlikti priežiūrą ir pakeitimus, bet jie labiau veikiami UV ir mechaninių pažeidimų;
• po mulčiumi ar plonu dirvos sluoksniu – geriau apsaugoti nuo saulės ir pažeidimų, mažiau matomi, šaknis pasiekia vandenį tiesiogiai.

Daugiamečiuose soduose ir uogynuose dažnai pasirenkama užberti linijas mulčiumi, o šiltnamiuose dalį sistemų palieka matomą, kad būtų lengviau prižiūrėti.

Taip, kaip ir kitose lašelinėse sistemose, per kapiliarinius vamzdelius galima atlikti fertirigaciją – tręšimą per laistymą. Svarbu:

• naudoti specialias tirpias trąšas, skirtas fertirigacijai;
• įrengti trąšų dozavimo įrangą (inžektorių, dozavimo siurblį);
• po trąšų tiekimo ciklo sistemą praplauti švariu vandeniu, kad trąšų likučiai nesukeltų nuosėdų ir neužkimštų lašintuvų.

Teisingai įrengta fertirigacijos sistema leidžia labai tiksliai dozuoti maisto medžiagas ties augalų šaknimis.

Praktinis planavimo principas:

• sudarykite visų augalų sąrašą ir pažymėkite jų išdėstymą plane;
• nuspręskite, kiek lašintuvų skirsite kiekvienam augalui (pvz., 1 lašintuvas mažam krūmui, 2–4 – didesniam medžiui);
• pagal tai suskaičiuokite bendrą lašintuvų skaičių ir kapiliarinių atšakų ilgį;
• įvertinkite, ar magistralinio vamzdžio diametras pakankamas tokiam augalų kiekiui.

Gavę skaičius, galėsite tiksliau apskaičiuoti, kiek ir kokių kapiliarinių vamzdelių, jungčių ir lašintuvų prireiks.

Jei sistema naudojama sezoniniams augalams:

• pasibaigus sezonui ją verta praplauti švariu vandeniu;
• atjungti kapiliarinius vamzdelius ir, jei reikia, juos suvynioti ir laikyti patalpoje;
• patikrinti lašintuvus ir, jei dalis jų užsikimšę ar pažeisti, suplanuoti keitimą.

Daugiamečiams sodams ir uogynams sistemos dažnai paliekamos vietoje ištisus metus – svarbu tik pasirūpinti, kad jos būtų apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų ir periodiškai prižiūrimos.

1). Apsibrėžkite augalų tipą ir išdėstymą

• Ar dominuoja daugiamečiai augalai (medeliai, krūmai, uogakrūmiai)?
• Ar tai gėlės ir dekoratyviniai augalai gėlynuose?
• Ar turite daug vazonų, lovelių šiltnamyje ar ant terasos?

Jei augalai išdėstyti pavieniui ir netvarkingomis eilėmis, dažniausiai patogiausia naudoti kapiliarinius vamzdelius su atskirais lašintuvais.

2). Parinkite pagrindinį ir šoninius diametrus

• Pagrindinei magistralei – PE vamzdis (pvz., 20–32 mm), jei sodas didesnis;
• Šoninėms linijoms – 12–16 mm lašelinės žarnos, kuriomis maitinamos atskiros eilės ar zonos;
• Kapiliarinėms atšakoms – 4–6 mm vamzdeliai, vedami iki kiekvieno augalo ar vazono.

Toks trijų lygių principas padeda išlaikyti gerą slėgį ir tolygų laistymą visoje sistemoje.

3). Nuspręskite dėl lašintuvų tipo ir debito

• Paprasti lašintuvai – tinkami nedidelėms, lygios topografijos sistemoms;
• Slėgiui kompensuojantys lašintuvai – kai zona didelė, yra nuolydžių ar norite didesnio tikslumo;
• Debitas 1–2 l/val. – smulkesniems augalams, vazonams;
• Debitas 2–4 l/val. – didesniems krūmams, medeliams.

Esant reikalui, vienam augalui galima skirti kelis mažesnio debito lašintuvus, kad drėgmė pasiskirstytų aplink visą šaknų zoną.

4). Suplanuokite filtraciją, slėgio reguliavimą ir valdymą

• Numatyti filtrą (tinklelinį ar diskinį) pagrindinėje linijoje;
• jei jungiatės prie vandentiekio ar galingo siurblio – įtraukti slėgio reguliatorių;
• apsvarstyti, ar norite zonavimo – atskiri čiaupai/vožtuvai skirtingoms sodo dalims.

Taip galėsite laistyti atskiras zonas pagal poreikį ir apsaugosite sistemą nuo užsikimšimo.

5). Sudarykite konkretų pirkinių sąrašą

Prieš užsakant verta susirašyti:

• reikalingą PE magistralės metražą ir diametrą;
• lašelinių žarnų ir kapiliarinių vamzdelių ilgius;
• planuojamą lašintuvų skaičių ir jų debitą;
• pradžios, trišakių, kampų, jungčių su čiaupeliais ir galinių kamštelių kiekius;
• filtrą, slėgio reguliatorių, jei reikia – trąšų dozavimo elementą.

Turint tokį sąrašą, paprasčiau išsirinkti konkrečius gaminius iš lašelinių kapiliarinių vamzdžių ir jungčių bei susikomplektuoti visą lašelinio laistymo sistemą vienu kartu.