Lašelinė (kapiliarinė) juosta 16mm 1,1L/h [30cm], 2500m, Hirro Drip

Lašelinė kapiliarinė juosta – tai plokščia, elastinga laistymo juosta, kurios sienelėje įrengti integruoti lašintuvai. Per juos vanduo į dirvožemį tiekiamas mažomis, tolygiai paskirstytomis porcijomis per visą eilės ilgį.

Lašelinė juosta dažniausiai naudojama:

• daržovių lysvėms (pomidorams, agurkams, paprikoms, cukinijoms ir kt.);
• šiltnamiams ir atviroms daržovėms eilėmis;
• braškynams, uogynams, gėlynams;
• jų „šaknų zonos“ laistymui, mažinant vandens sąnaudas ir piktžolių augimą tarp eilių.

Pagrindinis privalumas – tikslinis laistymas prie augalo šaknų, taupant vandenį ir laiką.

Lašelinė juosta:

• plokščia, plonesnė, dažniausiai tiekiama ritiniais (pvz., 100–1000 m);
• skirta ilgesnėms eilėms (daržovėms, braškėms) su pastoviu atstumu tarp lašintuvų;
• dažniau naudojama sezoniniam arba kelių sezonų laistymui.

Lašelinė žarna / kapiliariniai vamzdeliai:

• apvalios formos, storesnės sienelės, dažnai ilgaamžiškesnės;
• lašintuvai gali būti integruoti arba montuojami atskirai;
• tinka daugiamečiams augalams (medeliams, krūmams) ir nuolatiniams laistymo sprendimams.

Pasirinkimas priklauso nuo to, ar laistote sezonines kultūras eilėse, ar ilgamečius augalus su pastoviomis vietomis.

Žingsnis – tai atstumas tarp lašintuvų lašelinėje juostoje. Nuo jo priklauso, kaip tolygiai bus sudrėkinama dirva palei eilę:

• 10 cm – labai tankiems pasėliams ar kultūroms, kurios sodinamos arti viena kitos (salotos, prieskoninės žolelės);
• 20 cm – dažnas pasirinkimas daržovėms ir braškėms, kur sodinimas vidutiniškai tankus;
• 30 cm ir daugiau – retesniems augalams (pvz., kai tarp augalų didesnis atstumas).

Jei abejojate, dažniausiai saugus universalus pasirinkimas – apie 20 cm žingsnis tipinėms daržovių ir braškių eilėms.

Lašelinės juostos sienelės storis dažnai nurodomas milais (thou) arba milimetrais. Kuo ji storesnė, tuo juosta atsparesnė mechaniniams pažeidimams ir ilgaamžiškesnė:

• plonesnė (sezoninė) juosta – skirta 1–2 sezonams, lengviau pažeidžiama, bet pigesnė;
• storesnė juosta – gali tarnauti 3 ir daugiau sezonų, geriau atlaiko vyniojimą, saulės, slėgio poveikį.

Konkreti tarnavimo trukmė priklauso nuo laikymo, montavimo, vandens kokybės ir to, ar juosta nuimama žiemai.

Dauguma lašelinės juostos gamintojų nurodo rekomenduojamą darbinį slėgį, paprastai apie 0,5–1,0 bar (50–100 kPa). Jei slėgis per didelis:

• lašintuvai gali pradėti purkšti, o ne lašėti;
• didėja juostos pažeidimo rizika.

Todėl ypač jungiant sistemą prie vandentiekio tinklo dažnai naudojamas slėgio reguliatorius. Vandens tiekimui iš talpos „gravitaciniu“ būdu kartais, atvirkščiai, reikia užtikrinti pakankamą aukščių skirtumą, kad slėgis apskritai susidarytų.

Taip, lašelinė juosta gali būti naudojama tiek šiltnamiuose, tiek atvirame lauke. Svarbu įvertinti:

• ar juosta bus klojama po mulčiumi / plėvele (tai prailgina tarnavimo laiką, apsaugo nuo UV ir pažeidimų);
• ar ji bus klojama paviršiuje – tuomet reikėtų atidesnio montavimo ir saugoti nuo mechaninių pažeidimų;
• ar planuojami keli sezonai toje pačioje vietoje.

Šiltnamiuose dažnai naudojamas smulkesnis žingsnis ir kruopštesnis filtravimas, nes nuosėdos greičiau užkemša smulkius lašintuvus.

Tipinėms lašelinėms juostoms naudojamos specialios jungtys:

• pradžios jungtys – prijungia juostą prie pagrindinio vamzdžio (dažnai PE vamzdžio);
• T formos, kryžminės, kampinės jungtys – leidžia padalinti ar pasukti juostos linijas;
• galinės jungtys arba kamšteliai – juostos galams užspausti ir sandariai uždaryti;
• jungtys su sriegiais – kai juosta jungiama prie čiaupų, kolektorių ar kitų sistemų.

Renkantis jungtis svarbu, kad jos būtų skirtos konkrečiam juostos tipui ir pločiui.

Taip, dažniausiai lašelinė juosta jungiama prie pagrindinio vamzdžio, kuris dažniausiai būna iš polietileno (PE, pvz., 16, 20, 25 mm diametro):

• PE vamzdyje daromos skylutės, į kurias įspaudžiamos specialios pradžios jungtys lašelinei juostai;
• prie PE vamzdžio jungiami filtrai, slėgio reguliatoriai ir kiti sistemos elementai;
• taip galima sujungti lašelinę juostą su esama laistymo ar vandens tiekimo sistema.

Svarbu užtikrinti, kad jungtys būtų sandarios ir pritaikytos konkrečiam vamzdžio diametrui.

Užsikimšimą dažniausiai sukelia:

• smulkios mechaninės dalelės (smėlis, rūdys, dumblas);
• kalkės ir kitos mineralinės nuosėdos;
• biologiniai teršalai (dumbliai, bakterijos), jei naudojamas nestabilus vanduo.

Prevencijai padeda:

• filtrų naudojimas (tinkleliniai, diskiniai) prieš lašelinę sistemą;
• periodinis sistemos praplovimas (atsisukant galinius kamščius);
• vandens šaltinio priežiūra (šulinio, talpos);
• trąšų ir chemijos dozavimas pagal gamintojo rekomendacijas.

Taip, viena iš lašelinių sistemų stiprybių – galimybė dozuoti tirpias trąšas kartu su laistymo vandeniu. Tačiau:

• būtina naudoti tam skirtą trąšų maišymo ir dozavimo įrangą (inžektorius, siurblius);
• trąšos turi būti gerai tirpios ir suderinamos su vandens kietumu, kad nesusidarytų nuosėdos;
• po tręšimo ciklo rekomenduojama sistemą praplauti švariu vandeniu.

Netinkamai parinktos trąšos ar koncentracijos gali spartinti lašintuvų užsikimšimą.

Lašelinė juosta gali veikti ir gravitaciniu principu, jei:

• talpa yra pakankamai aukštai (susidaro bent kelių dešimčių centimetrų vandens stulpas);
• juostos nėra labai ilgos arba padalintos į kelias trumpesnes šakas;
• naudojami lėtesnio debito lašintuvai.

Vis dėlto stabiliausiam darbui dažnai naudojamas nedidelis siurblys ir slėgio reguliatorius – taip išgaunamas vienodesnis lašėjimas visoje eilėje.

Praktinis žingsnis po žingsnio:

• išsimatuokite kiekvienos lysvės, eilės ar braškių juostos ilgį;
• nuspręskite, ar kiekvieną eilę laistysite viena juosta, ar dviem (pvz., plačiai lysvei);
• sudėkite visų eilių ilgius ir pridėkite 5–10 % rezervo kampams, prijungimams ir galimiems pakeitimams.

Gauta suma – minimalus reikalingas juostos metražas. Renkantis ritinio ilgį (pvz., 100, 250 ar 500 m), verta pasirinkti tokį, kad liktų kuo mažiau trumpų, nepanaudotų atkarpų.

Jei lašelinę juostą planuojate naudoti ne vieną sezoną:

• sezono pabaigoje ją rekomenduojama praplauti švariu vandeniu;
• atsargiai suvynioti, vengiant aštrių lenkimų ir stipraus suspaudimo;
• laikyti sausoje, nuo saulės apsaugotoje vietoje, kad UV spinduliai nespartintų senėjimo;
• patikrinti, ar nėra stipriai pažeistų atkarpų – jas geriau iš karto išimti.

Taip prižiūrima juosta paprastai tarnauja kelis sezonus, priklausomai nuo jos sienelės storio ir eksploatacijos sąlygų.

1). Apsibrėžkite, ką laistysite ir kaip išdėstytos eilės

• Šiltnamio daržoves (pomidorus, agurkus, paprikas) ilgesnėmis eilėmis;
• Atviro grunto daržus ir braškynus eilėmis;
• Daugiamečius uogynus, gėlynus ar medelius.

Kuo ilgesnės ir tiesesnės eilės, tuo patogiau naudoti lašelinę juostą. Jei augalai išdėstyti pavieniui, gali labiau tikti lašelinės žarnos ar atskiri lašintuvai.

2). Pasirinkite žingsnį tarp lašintuvų

• Tankiems augalams (salotos, žolelės) – trumpesnis žingsnis (apie 10 cm);
• Tipinėms daržovėms ir braškėms – dažniausiai pasirenkamas apie 20 cm;
• Retiems augalams – galima rinktis 30 cm ar didesnį žingsnį.

Jei abejojate, universalus sprendimas daugeliui daržo kultūrų – apie 20 cm atstumas.

3). Nuspręskite dėl juostos sienelės storio ir planuojamo tarnavimo laiko

• Jei sistema bus vienoje vietoje tik 1 sezoną – pakanka plonesnės, ekonomiškesnės juostos;
• Jei planuojate naudoti tą pačią juostą kelis sezonus – rinkitės storesnę sienelę ir atidesnę priežiūrą (plovimas, laikymas patalpoje);
• Šiltnamiuose, kur juosta dažnai lieka savo vietoje, taip pat verta rinktis tvirtesnę juostą.

Taip lengviau suderinti kainą ir tikėtiną eksploatacijos trukmę.

4). Suplanuokite vandens šaltinį, slėgį ir filtravimą

• Ar naudosite vandentiekio vandenį, šulinį, tvenkinį ar talpą?
• Ar bus siurblys, ar vanduo tekės gravitaciniu būdu?
• Kokį filtrą įsirengsite (tinklelinį, diskinį) prieš lašelinę sistemą?

Lašelinė sistema „mėgsta“ švarų vandenį ir stabilų, nedidelį slėgį – verta iš karto į tai investuoti, kad sumažintumėte užsikimšimo riziką.

5). Pasidarykite reikiamų medžiagų sąrašą prieš užsakant

Į sąrašą įtraukite:

• lašelinės juostos metražą ir pasirinktą žingsnį;
• pagrindinį PE vamzdį (jei reikalingas) ir jo diametrą;
• pradžios, kampines, T formos ir galines jungtis juostai;
• filtrą, slėgio reguliatorių (jei jungiatės prie vandentiekio ar siurblio);
• čiaupelius, vožtuvus ir kitus valdymo elementus, jei norite atskirai įjungti skirtingas zonas.

Turėdami tokį sąrašą, lengviau išsirinksite konkrečius gaminius iš lašelinių juostų ir jungčių, PE vamzdžių ir filtrų kategorijų ir susikomplektuosite pilną laistymo sistemą vienu kartu.