Drenažo vamzdis be filtro, Ø80mm

Drenažo vamzdžiai skirti surinkti ir nuvesti perteklinį gruntinį arba paviršinį vandenį nuo pastato pamatų, kiemo dangų, žemės ūkio plotų ar kitų teritorijų. Drenažas padeda sumažinti grunto įmirkį, apsaugoti pamatus ir dangas nuo šalčio bei deformacijų.

Drenažas paprastai įrengiamas, kai:

• sklypas molingas, prastai praleidžia vandenį;
• po lietaus vanduo ilgai laikosi prie pastato ar kieme;
• pamatai ar rūsiai drėksta, atsiranda pelėsis;
• projektuojamos jautrios dangos (trinkelės, plytelės) ir norima sumažinti jų „vaikščiojimo“ riziką.

Teisingai suprojektuotas drenažas prailgina pastato ir dangų tarnavimo laiką bei pagerina sklypo naudojimo komfortą.

Dažniausiai naudojami du pagrindiniai drenažo vamzdžių tipai:

• Perforuoti gofruoti vamzdžiai be geotekstilės – vamzdžio sienelėje yra skylutės (perforacija), per kurias vanduo patenka į vamzdį. Tinka, kai aplink vamzdį įrengiamas geras filtracinis sluoksnis iš skalda ar žvyru ir atskyrimas nuo grunto užtikrinamas atskiru geotekstilės sluoksniu.
• Perforuoti vamzdžiai su apvyniota geotekstile – aplink vamzdį gamykliškai užvyniotas geotekstilės sluoksnis, kuris sulaiko smulkias daleles ir saugo nuo užsikimšimo. Dažnai pasirenkami, kai norima paprastesnio ir greitesnio įrengimo.

Pasirinkimas priklauso nuo grunto tipo ir sprendimo, kaip formuojamas filtracinis sluoksnis aplink vamzdį.

Tipiniai drenažo vamzdžių diametrai individualiuose objektuose:

• Ø63–80 mm – dažniau naudojami mažesniems plotams, pavienėms linijoms, mažesniam vandens kiekiui;
• Ø100–110 mm – vienas populiariausių diametrų aplink gyvenamojo namo pamatus ir kiemo drenažui;
• Ø160 mm ir didesni – naudojami kaip surenkamieji magistraliniai vamzdžiai, kai prijungiama kelios drenažo šakos arba dideli plotai.

Aplink vieną individualų namą dažniausiai pakanka Ø100–110 mm drenažo vamzdžio, tačiau didesniems objektams (didesni sklypai, aikštelės) reikėtų atsižvelgti į projektuotojo skaičiavimus ir rekomendacijas.

Drenažo vamzdžiai:

• yra perforuoti – jų sienelėse yra angos, per kurias vanduo patenka iš grunto į vamzdžio vidų;
• dažnai gofruoti, lankstesni, gali būti tiekiami ritiniais;
• naudojami požeminiam gruntinio vandens surinkimui ir infiltracijai.

Lietaus (paviršinių) nuotekų vamzdžiai:

• paprastai neperforuoti (ištisinė sienelė);
• naudojami surinkti vandenį nuo stogų, kiemo paviršių, trapų ir nuvesti į surinkimo šulinį ar tinklus;
• dažniausiai yra standesni, skirti tam tikroms apkrovoms (SN klasė).

Todėl drenažo vamzdžiai nenaudojami vietoje lietaus kanalizacijos vamzdžių, o lietaus vamzdžiai nėra skirti drenažui.

Ne, tai priklauso nuo grunto ir naudojamo filtracinio sluoksnio:

• Molingas, smulkus, prastai praleidžiantis vandenį gruntas – didesnė užsikimšimo rizika, todėl dažnai rekomenduojami vamzdžiai su geotekstile arba atskiras geotekstilės sluoksnis aplink filtracinį sluoksnį;
• Smėlingas, gerai praleidžiantis gruntas – užsikimšimo rizika mažesnė, galima naudoti vamzdžius be geotekstilės, jei tinkamai įrengtas skalda ar žvyro sluoksnis.

Svarbiausia – kad į drenažo vamzdį patektų vanduo, o ne smulkios grunto dalelės. Geotekstilė padeda atskirti gruntą ir filtracinį sluoksnį.

Drenažo gylis parenkamas pagal tikslą:

• Aplink pamatus – dažniausiai drenažo vamzdis klojamas ties pamatų padu arba šiek tiek žemiau jo altitudės, kad surinktų vandenį iš tos zonos. Konkrečius parametrus paprastai nurodo projektas ir pamatų konstrukcija.
• Sklypo drenažas – gylis priklauso nuo norimo gruntinio vandens lygio sumažinimo ir reljefo. Dažnai drenažo linijos įrengiamos 0,8–1,5 m gylyje, bet tai reikia derinti su sklypo sąlygomis.

Svarbu suderinti drenažo gylį su kitomis komunikacijomis ir užtikrinti reikiamą nuolydį link surinkimo šulinio ar išleistuvo.

Drenažo sistema dažniausiai projektuojama su nedideliu, bet pastoviu nuolydžiu link surinkimo ar kontrolinio šulinio – kad vanduo galėtų laisvai tekėti vamzdžiais.

Praktikoje drenažo nuolydis dažnai būna apie 0,5–1,0 % (t. y. 0,5–1 cm kritimas 1 metro ilgyje), tačiau konkrečius dydžius reikėtų derinti su projektuotoju. Per mažas nuolydis gali lemti vandens užsistovėjimą, per didelis – nelygų srautą ir filtracinio sluoksnio „išnešimą“ tam tikrose vietose.

Daugelis drenažo vamzdžių tiekiami ritiniais (pvz., 25 m, 50 m, 100 m). Renkantis:

• suskaičiuokite planuojamos drenažo linijos ilgį (aplink namą, palei tvorą, sklypo krašte ir pan.);
• pagalvokite, ar patogiau turėti mažiau jungčių (ilgesni ritiniai) ar lengviau valdyti trumpesnius segmentus;
• neužmirškite rezervinio ilgio vingiams, posūkiams ir nuvedimui į šulinį.

Kuo mažiau jungčių, tuo mažiau potencialių nesandarumo ar užsikimšimo vietų, tačiau labai didelius ritinius fiziškai sunkiau kloti mažoje erdvėje.

Tai priklauso nuo konkretaus objekto sprendinio ir galiojančių reikalavimų:

• dažnai drenažo vanduo nuvedamas į atskirą infiltracinį šulinį ar infiltracijos lauką, kur vanduo palaipsniui susigeria į gruntą;
• kai kuriais atvejais drenažas gali būti jungiamas į lietaus kanalizaciją, jei tai leidžia projektinės ir teisės aktų nuostatos;
• į buitinių nuotekų tinklus drenažo vandens paprastai jungti negalima.

Sprendimą dėl prijungimo vietos paprastai priima projektuotojas, atsižvelgdamas į sklypo geologiją, reljefą ir prisijungimo sąlygas.

Pats drenažas dažniausiai įrengiamas žemiau įšalo gylio arba taip, kad užsistovėjęs vanduo nesukeltų problemų net ir užšalęs. Tipiškai drenažo vamzdžiai specialaus šiltinimo nereikalauja, tačiau:

• jei dalis sistemos klojama nedideliame gylyje ir vanduo gali užsistovėti, reikia įvertinti, ar užšalimas nesukels žalos konstrukcijoms;
• jungtys su kitomis sistemomis (pvz., lietaus kanalizacija) turi būti suprojektuotos taip, kad būtų išvengta „butelio kaklelio“ efektų.

Konkretus sprendimas priklauso nuo projekto ir vietos klimato sąlygų.

Filtracinis sluoksnis yra kritiškai svarbus drenažo efektyvumui:

• dažniausiai naudojama skalda, žvyras ar kitas stambesnis, gerai vandenį praleidžiantis užpilo sluoksnis;
• aplink šį sluoksnį dažnai klojama geotekstilė, kuri neleidžia smulkiam gruntui užkimšti porų;
• sluoksnio storis ir frakcija priklauso nuo projekto ir grunto tipo.

Tik vamzdis be tinkamo filtracinio sluoksnio dažnai nebus efektyvus – vanduo turi turėti galimybę lengvai prie jo patekti.

Šiuolaikiniai plastiniai drenažo vamzdžiai, tinkamai įrengti, dažnai projektuojami 50 metų ir ilgesniam tarnavimo laikotarpiui. Tačiau drenažo sistema nėra visiškai „be priežiūros“:

• periodiškai (pvz., kas kelerius metus) verta patikrinti drenažo šulinius, ar nėra dumblėjimo, užnešimo;
• jei numatytos revizinės vietos, per jas galima atlikti drenažo praplovimą;
• svarbu saugoti drenažo zoną nuo papildomų apkrovų ar užversto grunto, jei to nebuvo numatyta projekte.

Tinkama įrengimo kokybė ir filtracinio sluoksnio sprendimas dažnai lemia daugiau nei pats vamzdžio tipas.

Kai kuriais atvejais perforuoti vamzdžiai naudojami ir paviršinio vandens infiltracijai ar net paprastoms laistymo sistemoms, tačiau reikia įvertinti:

• ar jų perforacija ir filtracinis sluoksnis atitinka norimą funkciją (paleisti vandenį į gruntą, o ne surinkti);
• ar nebus rizikos užkimšti perforaciją smulkiomis dalelėmis;
• ar tai atitinka konkretaus objekto projektinius sprendimus.

Jei tikslas – klasikinis drenažas, geriau laikytis tipinių naudotojo ir gamintojo rekomendacijų ir nenaudoti sistemos kitoms, nenumatytoms funkcijoms.

1). Įvertinkite problemą ir drenažo tikslą

• Ar drėksta namo pamatai ir rūsiai?
• Ar po lietaus vanduo ilgai laikosi kieme ar ant dangų?
• Ar problema susijusi su aukštu gruntiniu vandeniu, ar su paviršiniu lietaus vandeniu?

Nuo tikslo priklausys, ar reikia perimetrinio drenažo aplink pamatus, ar sklypo drenažo, ar tik lokalaus sprendimo tam tikroje žemoje vietoje.

2). Nustatykite grunto tipą

• Molingas, priemolio gruntas – blogai praleidžia vandenį, didesnė užsikimšimo ir užmirkimo rizika; dažniausiai reikalingas drenažas ir atidesnis filtracinio sluoksnio sprendimas.
• Smėlingas, gerai praleidžiantis gruntas – drenažas gali būti paprastesnis, kartais pakanka vietinių infiltracijos sprendimų.

Grunto tipą galima įvertinti iš geologinių tyrimų, kasinėjimų ar esamos sklypo elgsenos po lietaus.

3). Parinkite vamzdžio diametrą ir tipą

• Individualiam namui aplink pamatus dažniausiai pakanka Ø100–110 mm perforuotų drenažo vamzdžių.
• Kai prisijungia kelios drenažo šakos arba drenuojami didesni plotai, verta numatyti didesnį magistralinį vamzdį (pvz., Ø160 mm).
• Molinguose gruntuose ir jautriuose objektuose dažnai pasirenkami vamzdžiai su geotekstile, smėlinguose – galima naudoti ir be jos, bet su tinkamu skaldos sluoksniu.

El. parduotuvėje StatybųTurgus.lt prekių aprašymuose paprastai nurodomi vamzdžių diametrai, ritinių ilgiai ir ar jie turi geotekstilės sluoksnį – tai palengvina pasirinkimą.

4). Suplanuokite trasą, nuolydį ir šulinių vietas

• Nubraižykite schemą, kur eis drenažo vamzdžiai aplink namą ar per sklypą.
• Numatykite nuolydį link surinkimo/infiltracijos šulinio ar išleistuvo.
• Pažymėkite, kur reikės kontrolinių/revizinių šulinių – posūkiuose, kelių šakų sujungimo vietose, ilgesnėse atkarpose.

Gerai apgalvota schema sumažina montavimo klaidų riziką ir palengvina būsimą priežiūrą.

5). Pasirinkite filtracinį sluoksnį ir geotekstilę

• Nuspręskite, kokią skaldos ar žvyro frakciją naudosite aplink vamzdžius.
• Įvertinkite, ar aplink filtracinį sluoksnį reikalinga geotekstilė – daugeliu atvejų ji padeda išvengti užsikimšimo.
• Jei naudojate vamzdžius su gamykline geotekstile, vis tiek verta pagalvoti apie atskyrimą tarp grunto ir skaldos sluoksnio.

Filtracinis sluoksnis yra ne mažiau svarbus nei pats vamzdžio pasirinkimas – tai „darbo zona“, per kurią vanduo patenka į drenažą.

6). Susirašykite reikiamų medžiagų sąrašą prieš užsakant

Kad nieko nepritrūktų montavimo metu, verta iš anksto susirašyti:

• drenažo vamzdžių diametrus, ritinių skaičių ir bendrus ilgius;
• jungtis, trišakius, perėjimus ir šulinių tipus;
• geotekstilės plotą ir filtracinio sluoksnio (skaldos/žvyro) kiekį;
• papildomas priemones (apsaugines juostas, dangtelius, montavimo smulkmenas).

Turint tokį sąrašą, lengviau susikomplektuoti visą drenažo sistemą vienu kartu ir patikrinti, ar pasirinkti gaminiai atitinka projekto sprendinius.