Atbulinis vertikalus vožtuvas vidaus kanalizacijos PVC, 110mm

Atbulinis vožtuvas – tai armatūros elementas, kuris leidžia skysčiui ar dujoms tekėti tik viena kryptimi ir automatiškai užsidaro, kai srautas bando apsiversti. Jis saugo įrangą ir sistemą nuo atbulinės tėkmės.

Pagrindinės paskirtys:

• apsaugoti siurblius ir armuotę nuo vandens smūgių ir atgalinio srauto;
• neleisti, kad užterštas vanduo grįžtų į švaraus vandens tinklą;
• palaikyti slėgį sistemose (pvz., hidroforo, siurblio linijose);
• užkirsti kelią nuotekų ar kvapų grįžimui kanalizacijos stovais.

Abuliniai vožtuvai plačiai naudojami šaltam ir karštam vandeniui, šildymui, siurblių linijose, kondensato ir kartais nuotekų sistemose.

Buitinėse ir mažesnėse komercinėse sistemose dažniausiai sutinkami:

• Spyruokliniai (diskiniai) atbuliniai vožtuvai – kompaktiški, sriegti, montuojami tiesiai į vamzdyną; dažni vandens tiekimo ir šildymo sistemose.
• Rutuliniai atbuliniai vožtuvai – vožtuvą uždaro rutulys; gali būti naudojami nuotekoms ir drenažui, nes mažiau jautrūs nešvarumams.
• Sklendiniai / plokšteliniai – dažniau flanšiniai, naudojami didesnio diametro magistralėse.
• Atbuliniai vožtuvai su sieteliu (filtru) – montuojami siurblių įsiurbimo pusėje, kad kartu sulaikytų šiukšles.

Konkretus tipas parenkamas pagal terpę (šaltas/karštas vanduo, nuotekos), diametrą ir montavimo būdą (sriegis, klijavimas, flanšas).

Taip, praktiškai visose siurblinėse ir hidroforo sistemose atbulinis vožtuvas yra būtinas:

• ant siurblio įsiurbimo pusės – kad vanduo neišbėgtų atgal į šulinį ar gręžinį, kai siurblys sustoja, ir sistema neužsiorintų;
• ant slėginės linijos – kad iš hidroforo ar sistemos vanduo negrįžtų atgal į siurblį ar tiekimo šaltinį.

Be atbulinio vožtuvo siurblys dirbtų su oro priemaišomis, dažnai išsijunginėtų ir greičiau nusidėvėtų, o vartotojui būtų sunkiau užtikrinti stabilų vandens tiekimą.

Vandeniui skirti atbuliniai vožtuvai dažniausiai yra kompaktiniai, sriegti, iš žalvario ar kito metalo, su spyruokline ar disko konstrukcija – jie skirti švariam ar tik nežymiai užterštam vandeniui.

Nuotekoms ir kanalizacijai:

• reikalingi vožtuvai su didesniu pratekėjimo kanalu ir konstrukcija, mažiau jautria užsikimšimui (pvz., rutuliniai, sklendiniai);
• dažnai turi papildomus dangtelius ar revizines angas valymui;
• gaminami iš chemiškai ir mechaniškai atsparių medžiagų.

Todėl nuotekoms nenaudojami tipiniai mažo diametro sriegti vožtuvai, skirti švariam vandeniui.

Atbulinio vožtuvo dydis (DN) parenkamas pagal vamzdžio nominalų diametrą:

• jei turite 1" sriegį, renkatės DN25 sriegiamą vožtuvą;
• 3/4" – DN20, 1 1/4" – DN32 ir t. t.

Jungties tipas:

• sriegis (vidinis / išorinis) – dažniausias buityje ir mažesnėse sistemose;
• klijuojamas (PVC/PP) – plastiko vamzdynams (baseinų, technologiniams sprendimams);
• flanšinis – didesnio diametro magistralėms.

Renkantis vožtuvą būtina žinoti vamzdyno jungčių tipą ir diametrą, kad montavimas būtų paprastas ir nereikėtų perteklinių perėjimų.

PN (pvz., PN10, PN16, PN25) – tai darbinio slėgio klasė, nurodanti maksimalų slėgį, kuriam suprojektuotas vožtuvas esant nurodytai temperatūrai.

Praktikoje:

• daugumai buitinių vandentiekio sistemų užtenka PN10–PN16 klasės vožtuvų;
• jei sistemoje planuojami didesni slėgiai ar temperatūros (pramonė, karštas vanduo), reikia rinktis aukštesnės PN klasės ar specialius produktus.

Svarbu, kad vožtuvo PN klasė nebūtų mažesnė už maksimalų sistemos darbinį slėgį.

Tai priklauso nuo konkretaus vožtuvo konstrukcijos ir gamintojo rekomendacijų:

• dauguma spyruoklinių atbulinių vožtuvų gali būti montuojami ir horizontaliai, ir vertikaliai (srautas iš apačios į viršų);
• dalis vožtuvų su laisvai kabamu disku ar sklende skirti tik horizontaliam montavimui.

Ant vožtuvo korpuso paprastai yra rodyklė, nurodanti srauto kryptį, o montavimo leidžiamos padėtys nurodytos techniniame aprašyme. Jei vožtuvas sumontuotas ne pagal reikalavimus, jis gali pilnai neužsidaryti, skleisti triukšmą ar greičiau dėvėtis.

Montavimo vieta priklauso nuo sistemos tipo:

• vandentiekio siurblinė – vienas vožtuvas ant siurblio įsiurbimo (dažnai kartu su sieteliu), kitas – ant slėginės linijos ar prie hidroforo;
• buto ar namo vandentiekis – atbulinis vožtuvas gali būti montuojamas prieš vandens skaitiklį ar paskirstymo kolektoriuje (jei to reikalauja tiekėjo sąlygos);
• šildymas – atbuliniai vožtuvai naudojami, kad cirkuliaciniai siurbliai „nestumdytų“ vandens per kitus žiedus atgaline kryptimi;
• kanalizacija – vožtuvas montuojamas taip, kad apsaugotų nuo atbulinės nuotekų tėkmės iš stovo ar bendros magistralės.

Tikslią vietą patartina derinti su projektuotoju arba remtis įrangos gamintojo schemomis.

Ant vožtuvo korpuso dažniausiai rasite:

• rodyklę – ji rodo leidžiamą srauto kryptį (nuo įėjimo link išėjimo);
• DN – nominalų diametrą (pvz., DN20);
• PN – darbinio slėgio klasę (pvz., PN16);
• medžiagos ar gamintojo žymenis.

Montuojant būtina orientuoti vožtuvą pagal rodyklę – kitu atveju jis neveiks arba blokuos srautą. Taip pat reikėtų palikti pakankamai vietos aplink vožtuvą ateities priežiūrai ar pakeitimui.

Triukšmą gali sukelti:

• per didelis srauto greitis per vožtuvą (per mažas DN arba per didelis siurblio našumas);
• netinkama montavimo padėtis (pvz., vožtuvas, skirtas horizontaliam montavimui, sumontuotas vertikaliai);
• nešvarumai, patekę ant sandarinimo paviršių – vožtuvas vibruoja, ne pilnai užsidaro;
• slėgio svyravimai sistemoje.

Sprendimai: patikrinti, ar vožtuvo dydis ir tipas atitinka srautą, nuplauti ar pakeisti vožtuvą, įvertinti, ar nereikia papildomų apsauginių filtrų ar slėgio reguliatorių.

Buitinėse vandens sistemose atbuliniai vožtuvai dažnai veikia metų metus be priežiūros, tačiau rekomenduojama:

• periodiškai (pvz., kartą per 1–2 metus) patikrinti, ar sistema laiko slėgį ir nėra atbulinės tėkmės požymių;
• jei vožtuvas turi revizinį dangtelį – esant triukšmui ar pratekėjimui galima jį atsukti ir patikrinti vidų (nuėmus slėgį sistemoje);
• pastebėjus, kad vanduo „grįžta“ atgal arba siurblys dažnai be reikalo įsijungia, verta patikrinti atbulinio vožtuvo būklę.

Jei tarpinės ar spyruoklė pažeistos, vožtuvą dažniausiai paprasčiau pakeisti nauju, nei bandyti remontuoti.

Kiekvienas vožtuvas sukuria tam tikrą hidraulinį pasipriešinimą, todėl:

• esant normaliam srautui slėgio kritimas per vieną vožtuvą paprastai nedidelis ir praktiškai nejaučiamas buityje;
• jei į vieną liniją sudėta daug vožtuvų, filtrų ir kitų armatūros elementų, bendras pasipriešinimas gali tapti reikšmingas.

Renkantis atbulinį vožtuvą verta atkreipti dėmesį į gamintojo nurodomą pratekėjimo koeficientą ir rekomenduojamus srautus – tai padeda išvengti perteklinių slėgio nuostolių.

Vienam namui dažnai prireikia kelių skirtingų atbulinių vožtuvų:

• vandentiekio siurbliui ir hidroforui – sriegiamų, žalvarinių ar plastikinių vožtuvų, pritaikytų švariam vandeniui;
• šildymo kontūrams – vožtuvų, suderintų su cirkuliaciniais siurbliais ir kolektoriais;
• kanalizacijai (jei reikalinga apsauga nuo atbulinės tėkmės) – specialių nuotekų vožtuvų.

Todėl „vieno universalaus“ sprendimo dažniausiai nepakanka – verta rinktis pagal konkrečią terpę ir sistemos dalį.

1). Pirmiausia apsibrėžkite, kokiai terpei ir sistemai reikalingas vožtuvas

• Šaltas / karštas vanduo – vandentiekio, boilerio ar šildymo sistemos, siurblinės, hidroforai.
• Nuotekos ar kanalizacija – apsauga nuo atbulinės tėkmės, kvapų grįžimo.
• Kondensatas ar techninis skystis – reikia įvertinti temperatūrą ir cheminę sudėtį.

Nuo terpės priklausys vožtuvo konstrukcija, medžiaga ir pratekėjimo kanalo tipas.

2). Parinkite vožtuvo medžiagą pagal naudojimo sąlygas

• Žalvaris – labai dažnas pasirinkimas buitiniam vandentiekiui ir šildymui; atsparus korozijai, tinkamas tiek šaltam, tiek karštam vandeniui.
• Plastikas (PVC, PP) – naudojamas kai kuriose baseinų, kondensato, technologinėse sistemose, suderinamas su plastikiniu vamzdynu.
• Plienas, nerūdijantis plienas – didesniems diametrams, pramoninėms sistemoms ar agresyvesnėms terpėms.

Svarbu, kad medžiaga būtų suderinama su transportuojamu skysčiu ir aplinkos sąlygomis.

3). Suderinkite DN ir jungties tipą su vamzdynu

-Patikrinkite vamzdžio diametrą ir sriegio tipą (3/4", 1", 5/4" ir pan.). -Rinkitės vožtuvą su tokiu pačiu DN ir atitinkamu sriegiu (vidiniu/išoriniu) arba klijavimo/flanšo tipu. -Venkite perteklinių perėjimų, kurie didina nuostolius ir didina galimų nesandarumų taškų skaičių.

Elektroninėje parduotuvėje StatybųTurgus.lt prie atbulinių vožtuvų paprastai nurodomi DN, jungties tipas ir sriegio dydis – tai palengvina suderinimo procesą.

4). Įvertinkite darbinį slėgį ir temperatūrą

• Pasitikrinkite, koks maksimalus slėgis ir temperatūra bus sistemoje (ypač jei tai karšto vandens ar šildymo sistema).
• Rinkitės vožtuvą, kurio PN klasė ir temperatūrinis diapazonas ne mažesni už sistemos parametrus.
• Jei planuojami slėgio šuoliai ar vandens smūgiai, verta tai įvertinti kompleksiškai (slėgio indai, amortizatoriai, tinkamas siurblio parinkimas).

Taip išvengsite netikėtų nutekėjimų ar vožtuvo pažeidimų eksploatacijos metu.

5). Nuspręskite dėl montavimo vietos ir prieinamumo

• Vožtuvas turėtų būti įrengtas vietoje, kur pasieksite jį apžiūrai ir keitimui.
• Venkite montuoti vožtuvą „paslėptą“ nepasiekiamoje nišoje ar už apdailos, jei nėra revizinės angos.
• Vamzdyno schemoje suplanuokite tiek vožtuvų, kiek būtina, bet ne daugiau – taip sumažinsite sudėtingumą ir slėgio nuostolius.

Prieš pirkdami verta pasidaryti paprastą schemą, kur bus kiekvienas atbulinis vožtuvas ir kokią funkciją jis atliks.

6). Susirašykite visus reikalingus atbulinius vožtuvus konkrečiam objektui

Kad nieko nepraleistumėte, sudarykite trumpą sąrašą:

• siurblinė / hidroforas – kiek ir kokių vožtuvų reikia įsiurbimo ir slėginėje pusėje;
• šildymo kontūrai – kur reikia apsaugos nuo atbulinės cirkuliacijos;
• kanalizacijos ar nuotekų sistema – ar reikalingi atbuliniai vožtuvai nuo stovo/magistralės;
• kiti techniniai mazgai (kondensato nuvedimas, technologiniai įrenginiai).

Turėdami tokį sąrašą, lengvai pasirinksite atitinkamus gaminius pagal diametrus, PN klases ir jungčių tipus ir galėsite juos susikomplektuoti vienu užsakymu.