Lietaus surinkimo ir nuvedimo sistemą sudaro latakai montuojami išilgai stogo šlaitui, lietvamzdžiai, juos tarpusavyje jungiančios ir tvirtinančios detalės.

Nepriklausomai nuo to iš kokios medžiagos pagaminta sistema, detalių funkcionalumas išlieka tas pats.

Latakas – skirta surinkti vandenį nuo stogo.

Latako laikikliai – pritvirtina lataką prie stogo konstrukcijos. Tvirtinami į gegnes arba lentą. Priklausomai nuo sistemos – atstumas tarp latako laikiklių būna 60 – 100cm.

Piltuvas – sujungia lataką su lietvamzdžiu

Viršutinė alkūnė – naudojama, kai stogo kraštas yra išlindęs už sienos ribų (beveik visada), kad būtų galima sujungti piltuvą su lietvamzdžiu. Jeigu stogo kraštas sutampa su sienos kraštu, tuomet piltuvas jungiamas tiesiai į piltuvą.

Lietvamzdis – naudojamas vandens nuvedimui iš latako į nuotekų sistemą ar ant žemės paviršiaus.

Lietvamzdžio laikikliai – pritvirtina lietvamzdį prie sienos. Priklausomai nuo sistemos – atstumas tarp lietvmzdžio laikiklių būna 150 – 250cm.

Apatinė alkūnė – skirta vandens nuvedimui ant žemės paviršiaus.

Vandens rinktuvas – skirtas vandens nuvedimui į nuotekų sistemą. Naudojant vandens rinktuvą, nereikia naudoti apatinės alkūnės, kadangi į jį tiesiogiai jungiamas lietvamzdis.

 

1. Latako dangtelis (aklė)
2. Latako jungtis
3. Latako laikiklis
5. Nuolaja (Piltuvas)
6. Latakas
7. Latako kampinė jungtis
8. Lietvamzdžio viršutinė alkūnė
9. Lietvamzdžio atkarpa arba jungtis
10. Lietvamzdžio laikiklis
11. Lietvmzdis
12. Apatinė lietvamzdžio alkūnė
13. Vandens rinktuvas

Lietaus nuvedimo sistemos būna plieninės (skardinės), plastikinės (PVC), aliuminės, varinės ir titano cinko.

Pastarosios dvi yra ilgaamžiškiausios, bet tuo pačiu ir gerokai brangesnės už kitų medžiagų sistemas. Varinės sistemos tarnavimas skaičiuojamas net virš 100 metų. Be to varinėms sistemoms priežiūros, galima sakyti, nereikia, nes varis veikiant aplinkai ruduoja, o paskui oksiduojasi, pažaliuoja ir pasidengia apsauginiu sluoksniu.

Lietuvoje populiariausios yra plieninės (skardinės) ir plastikinės (PVC) lietaus nuvedimo sistemos.

Plieninės sistemos dar skirstomos į dvi rūšis – stačiakampės ir apvalios. Stačiakampės gaminamos iš stogo dangai naudojamos skardos (storis 0.45mm arba 0.5mm) ir labiausiai tinka tik laikiniems statiniams, o apvalios sistemos dažniausiai gaminamos iš 0.6mm storio skardos ir būna dengtos iš abiejų pusių (vidinės ir išorinės) poliesteriu. 

Plieninės sistemos čia »

Tokia sistema gaminama gamyklose prižiūrint jų kokybę ir atsakingai parenkant žaliavą, todėl net negali būti lyginama su savadarbėmis stačiakampėmis sistemomis.

Plastikinės sistemos gaminamos iš plastiko PVC, todėl pasižymi ypatingu atsparumu mechaniniams veiksniams, temperatūros pokyčiams ir klimato poveikiui.

Plastikinės sistemos čia »

Montavimo skirtumai

Nepriklausomai kokio tipo (plastikinė, plieninė, aliuminė, varinė ar kt.) lietaus vandens surinkimo (nuvedimo) sistema, ji atliks savo funkciją, jeigu bus tinkamai sumontuota. Plastikinę sistemą montuoti yra pakankamai paprasta – kažkas panašaus į konstruktorių, kur detalės viena su kita sudedamos. O jeigu ir padaromas kažkoks darbo brokas montavimo metu, tai greitai su minimaliomis pastangomis galima ištaisyti.

Plieninės sistemos montavimas yra gerokai sudėtingesnis procesas. Visų pirma, montavimo metu reikia saugoti detales su menkiausių pažeidimų (įbrėžimų), nes ilgainiui eksploatuojant gali pradėti rūdyti tose vietose. Kitas dalykas, pasunkinantis montavimą yra tai, kad reikia turėti ne tik specialių įrankių (metalo žirkles, kniediklius, lenkimo įrankį), bet ir pats montavimas reikalauja preciziškumo. Kadangi klaidingai sumontavus, pataisyti be papildomų detalių gali ir nepavykti.

Eksploatavimo skirtumai

Jeigu kalbama apie kokybiškus gaminius, tai plastikinės sistemos neblunka, neyra nuo UV spindulių. Be to PVC yra atsparus druskų keliamai korozijai, todėl ypač tinka pajūrio zonoje esantiems statiniams. Net ir įbrėžus plastikinį lataką, lietvamzdį ar kitą detalę, nebus prarastas estetinis grožis, kadangi detalės yra gaminamos iš spalvoto plastiko, o nėra dažomos.

Plieninės sistemos detalėms ypač pavojinga yra subraižymai montavimo ar eksploatavimo metu. Net ir uždažius tose vietose dėl estetinio vaizdo, ilgainiui tose vietose prasidės sunkiai sustabdoma korozija.

Išvaizdos skirtumai

Plieninė sistema yra populiari dėl savo išvaizdos viso statinio fone. Pavyzdžiui, stogą uždengus su glazūruotomis čerpėmis, dauguma renkasi plieninę sistemą dėl savo blizgesio ir padengimo struktūros, ko neturi plastikinės detalės.

Sistemos ilgaamžiškumas tik dalinai priklauso nuo medžiagos tipo. Svarbiausia, kad būtų pasirinkta kokybiška, patikimo gamintojo produkcija. Dabar rinka yra užpildyta sistemų iš įvairių pasaulio kraštų, net ir tų, kurios retai pasižymi ilgaamžiškų produktų gamyba. Todėl nereiktų rinktis pirmiausio ir pačio pigiausio produkto, o geriau pasidomėti apie gamintojo istoriją ir naudojamas medžiagas.

Ko reiktų vengti?

Stačiakampės plieninės sistemos lankstomos iš standartinės stogo dangai naudojamos skardos, todėl jų tarnavimas yra bene trumpiausias. Tokią skardą lengva pažeisti (subraižyti, įlenkti) ne tik montavimo metu, bet ir eksploatuojant. Be to tokia skarda būna tik iš vienos pusės (išorinės pusės) padengta poliesteriu, kuris apsaugo skardą nuo aplinkos poveikių. Negana to, tokios išlankstytos sistemos neturi standumo ir esant ilgesniems šlaitams ar aukštesniam stogui, išsikraipo ir nebeatlieka savo funkcijos.

Kainos palyginimas

Kainos palyginimui pateikiame plastikinės  ir plieninės lietaus nuvedimo sistemos sąmatas.

Sąmata skaičiuota dvišlaičio stogo namui, kurio vieno šlaito ilgis 10m, o aukštis iki stogo 3m. Šiuo atveju montuojami du vandens nuleidimo lietvamzdžiai kiekvieno šlaito pusėje (viso keturi lietvamzdžiai).

Plastikinė sistema tokiam namui (be montavimo) kainuoja šiek tiek virš 200 EUR

Plieninė sistema tokiam namui (be montavimo) kainuoja apie 300 EUR

Piltuvo ir lietvamzdžio jungties ilgio paskaičiavimas

Jeigu stogas atitrauktas nuo sienos, tuomet piltuvo sujungimui su lietvamzdžiu naudojamos ne tik dvi viršutinės alkūnės, bet ir lietvamzdis (jungtis). Jo ilgis priklauso nuo piltuvo atitraukimo nuo sienos. Orientacinis lietvamzdžio ilgis pateikiamas lentelėje.

Latakų ir lietvamzdžių skersmens parinkimas

Latakų ir lietvamzdžių skersmenį reikia rinktis pagal stogo šlaitų plotą. Jeigu šlaito, nuo kurio nuvedamas lietaus vanduo, plotas yra iki 100-150 kv.m., tuomet užtenka naudoti latakus, kurių diametras 110-125mm ir lietvamzdžius 80-90mm diametro. Jeigu vienas šlaitas yra virš 150 kv.m., tuomet reiktų naudoti 140-160mm diametro latakus ir 100-110mm lietvamzdžius. Tačiau, dažniausiai, gyvenamiesiems namams naudoti pirmieji latakai ir lietvamzdžiai, kadangi sumontavus stambią lietaus sistemą, prarandamas vizualinis grožis. Stambesnių diametrų lietaus sistemos daugiausia naudojamos pramoniniams pastatams. Be to šlaito ilgiui esant daugiau nei 8-10m yra būtina montuoti du lietvamzdžius.

Pateikti skaičiai yra orientaciniai supratimai, nes renkantis sistemą, reikia žinoti ne tik stogo matmenis, bet ir nuolydžius bei aukščius.

Vandens rinktuvas

Norint turėti sistemą, kuria lengva patikrinti dėl užsikimšimo ar kad nepatektų lapų, žiedlapių į nuotekų vamzdius, rekomenduojama naudoti vandens rinktuvus.

Lietaus trapai ir rinktuvai čia »

Ši paprasta ir lengvai montuojama detalė sujungia lietaus nuvedimo sistemą su nuotekų sistema. Be to lengvai galite patikrinti ar pravalyti nuo nešvarumų.

Dėl valymo gali būti dedami tinkleliai ant latako viršaus. Tačiau tuomet reikės reguliariai laipioti ant stogo ir tuos lapus nuimti nuo tinklelio, nes ten jų rinksis krūvos.

Geriausiai nedėti jokių tinklelių, o naudoti šį vandens rinktuvą. Lapai pateks į lietaus nuvedimo sistemą, bet juos pagaus rinktuve esantis filtras - gaudyklė. O iš rinktuvo išimti nešvarumus yra žymiai paprasčiau.

Visas plienines sistemas rasite čia »

Visas plastikines sistemas rasite čia »